Klimato kaita atvers dar vieną kovos lauką: Rusija jau dabar atlieka namų darbus Pasitelkė net „Černobylį ant ledo“

Tai buvo 2007 m. Rugpjūčio 2 d.. Du Rusijos povandeniniai laivai panėrė giliai po Šiaurės ašigalio ledu ir jūros dugne įsmeigė savo šalies vėliavą. Šį ne itin subtilų Maskvos pretenzijų Arkties atžvilgiu simbolį kritikavo kitos šalys, ypač tos, kurios taip pat suinteresuotos regiono teritorijomis.

Dėl klimato kaitos Arktis tampa vis labiau prieinama ir dėl to patrauklesnė ją supančioms šalims.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Dėl klimato kaitos Arktis tampa vis labiau prieinama ir dėl to patrauklesnė ją supančioms šalims.<br>TASS/Scanpix nuotr.
„Akademikas Lomonosovas“, kurį aplinkosaugininkai praminė „Černobyliu ant ledo“.<br>AFP/Scanpix nuotr.
„Akademikas Lomonosovas“, kurį aplinkosaugininkai praminė „Černobyliu ant ledo“.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 12, 2021, 10:12 PM, atnaujinta Jul 12, 2021, 10:12 PM

Dėl klimato kaitos Arktis tampa vis labiau prieinama ir dėl to patrauklesnė ją supančioms šalims. Kurios valstybės pretenduoja į arktį? Ko jiems reikia norint įgyvendinti šias pretenzijas? Ko būtent Rusija tikisi pasiekti šiame regione?

Per pastaruosius tris dešimtmečius kelios Arktį supančios šalys, įskaitant Kanadą, Daniją, Norvegiją ir Rusiją, pareikalavo įvairių jos dalių. Kai kurios iš valstybių trokštamų teritorijų persidengia tarpusavyje.

Arkties regionas yra patrauklus dėl kelių priežasčių. Kai kuriais skaičiavimais, ten gali būti iki ketvirtadalio viso pasaulio dar neatrastų naftos ir gamtinių dujų. Tai taip pat yra strateginė vieta kalbant apie prekybos kelius, ypač Šiaurės jūros kelią, ir karinę regiono kontrolę.

Rusijos pretenzijos

Nepamirškime, kad Rusijos pakrantė sudaro 53 proc. visos Arkties vandenyno pakraščio, o ten gyvenančių rusų skaičius siekia maždaug 2 milijonus – tai yra maždaug pusė visų žmonių, gyvenančių Arktyje.

Pagal naujausią Rusijos planą, paskelbtą 2021 m. kovo mėn., šalis planuoja iki 2035 m. suskystintų gamtinių dujų gamybą padidinti iki 140 mln. tonų – tai yra beveik penkis kartus daugiau nei 2020 m.

Manoma, kad apie 90 proc. Rusijos dujų išteklių yra Jamalo-Nenco regione Arktyje, o dar labiau į šiaurę tikimasi atrasti daugiau naftos ir dujų.

Kita priežastis, kodėl Rusija pretenduoja į dalį Arkties, yra Šiaurės jūros kelias. Tai yra vienas iš kelių Arkties laivybos kanalų ir didžiąja dalimi jis yra išskirtinėje Rusijos ekonominėje zonoje.

Anksčiau maršrutas buvo pasiekiamas tik kelis mėnesius per metus, paprastai nuo liepos iki lapkričio, tačiau situacija pasikeitė dėl pasaulinės klimato kaitos ir ledai šioje vietovėje neužsitraukia istoriškai ilgai.

Praėjusių metų laivybos sezonas buvo ilgiausias, tanklaivis pirmą kelionę per Arkties jūrą atliko 2020 m. gegužės mėn. ir sugrįžo pro ten pat 2021 m. vasario mėn.

Šiaurinio jūros maršruto kelionė gali sutrumpinti ir kelionių trukmes. Pavyzdžiui, iš Sankt Peterburgo į Seulą net iki dviejų savaičių, lyginant su tradiciniu Sueco kanalo keliu, ir kai kurie įsitikinę, kad tai gali tapti perspektyvia alternatyva.

Vis dėlto atstumas nėra vienintelis veiksnys. Šiaurinis jūros maršrutas kelia didelius reikalavimus laivams, nes jiems prisireikia specialios įrangos atšiaurioms Arkties sąlygoms, o kartais net ledlaužių pagalbos. Tai taip pat labai apsunkina laivų įgulos narių gyvenimus, kuriems gali tekti dirbti poliarinėmis naktimis ir mokytis ledo navigacijos.

Taip pat yra su ekologija susijusių problemų, pavyzdžiui, tai, kad padidėjęs laivybos intensyvumas gali sutrikdyti vietines buveines. Taip pat padidėtų naftos išsiliejimo Arktyje rizika, o regiono atokumas apsunkintų reagavimą į tokius incidentus.

Nepaisant to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2018 m. išleido dekretą, nurodantį iki 2024 m. padidinti krovinių srautą iki 80 milijonų tonų, beveik 70 milijonų tonų daugiau nei 2017 m. Šalis tikisi, kad maršrutas galiausiai bus prieinamas ištisus metus. bet tai neturėtų įvykti dar iki 2025 m.

Kariniai pajėgumai

Vis daugiau Arkties regionų tampant neužšąlančiais, Rusija pradeda nerimauti dėl galimo teritorinio pažeidžiamumo Tolimojoje Šiaurėje. Todėl ji planuoja sustiprinti savo karinius pajėgumus pagal 2020 m. spalio mėn. priimtą dekretą. Žvelgiant iš Rusijos perspektyvos, natūralios kliūtys, anksčiau saugojusios šalies sieną, gali išnykti, todėl ji turi imtis veiksmų.

Plėtojimo darbai šiauriausioje Rusijos oro bazėje Nagurskoyene yra vienas iš naujausių padidėjusio Maskvos karinio aktyvumo regione pavyzdžių.

Karinė bazė įsikūrusi saloje Aleksandros žemėje, joje gyvena tik kariškiai. Remiantis kai kuriomis ataskaitomis, objektas užima daugiau nei 14 000 kvadratinių metrų ir gali išlaikyti save savarankiškai daugiau nei metus. Neseniai kilimo ir tūpimo takas buvo pailgintas, todėl Rusija dabar gali tūpdyti ir aptarnauti daugumą savo karinių lėktuvų.

Be strateginės karinės veiklos ir Šiaurės jūros maršruto propagavimo, Rusija taip pat sukūrė pirmąjį pasaulyje plaukiojantį branduolinį reaktorių. 2019 m. jis baigė savo 5000 kilometrų kelionę iš Murmansko į savo nuolatinę vietą Peveke.

„Akademikas Lomonosovas“, taip buvo pavadintas reaktorius, buvo sukurtas tiekti nuotolinėms bendruomenėms energiją. Arkties jūroje įrengto branduolinio reaktoriaus idėja sukėlė aplinkosaugininkų susirūpinimą dėl saugumo, kai kurie ja netgi pavadino „Černobyliu ant ledo“.

Pavojus aplinkai

Nors Rusijos Arkties strategijoje minimas ekologinių sistemų pažeidžiamumas dėl išorės įtakos ir pasaulinės klimato kaitos, ji taip pat teigia, kad aukštesnė temperatūra gali suteikti daugiau ekonominių galimybių, o Maskva neatrodo per daug susirūpinusi dėl ledo tirpimo.

Be šios rizikos, taip pat gamtai grasina galimi naftos išsiliejimai. Remiantis Rusijos energetikos ministerijos duomenimis, 2019 m. Rusijoje, įskaitant Arktį, degalai išsiliejo daugiau nei 17 tūkst. kartų, daugiausia dėl senstančių dujotiekių.

Nors nutekėjimai įvyksta daugelyje pasaulio šalių, Rusija paprastai užfiksuoja daugiau išsiliejimų nei bet kuri kita nafta turtinga valstybė. tokių išsiliejimų tvarkymas dažnai būna labai sunkus dėl Arkties atokumo ir kokybiškos valymo įrangos trūkumo.

Rusija taip pat turi kovoti su branduolinių atliekų išmetimu šioje srityje. Pavyzdžiui, Karos jūroje radioaktyviųjų ir branduolinių atliekų koncentracija yra didžiausia iš pasaulio vandenų, nes buvusi Sovietų Sąjunga ten išmetė daug nebenaudojamų povandeninių laivų ir kitų branduolinių atliekų.

2021 m. Gegužę, po dvejų metų su Islandijos vadovavimo, Rusija perėmė pirmininkavimo pareigas Arkties tarybai, kurią sudaro aštuonios valstybės ir sprendžiamos vietos problemos. Per pastaruosius 24 mėnesius taryba daugiausia dėmesio skyrė tvariam jūrų gyvenimui, ekologinei energijai ir vietos bendruomenėms. Dar nežinia, kokius regioninius iššūkius spręs Rusija.

Parengta pagal „Radio Free Europe“ inf. 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.