Gali būti sukurtas migrantams pavojų keliantis precedentas: šaliai dėl to gresia teismo procesai

Aktyvistai baiminasi, kad bus sukurtas „pavojingas precedentas“, nes Kopenhaga naudoja ataskaitą, kuri laiko Damaską saugiu, todėl daliai pabėgėlių siekia panaikinti rezidentų statusą ir išsiųsti iš šalies.

 Aktyvistai baiminasi, kad bus sukurtas „pavojingas precedentas“, nes Kopenhaga naudoja ataskaitą, kuri laiko Damaską saugiu, todėl daliai pabėgėlių siekia panaikinti rezidentų statusą ir išsiųsti iš šalies.  <br> AFP/Scanpix nuotr.
 Aktyvistai baiminasi, kad bus sukurtas „pavojingas precedentas“, nes Kopenhaga naudoja ataskaitą, kuri laiko Damaską saugiu, todėl daliai pabėgėlių siekia panaikinti rezidentų statusą ir išsiųsti iš šalies.  <br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 29, 2021, 5:03 PM, atnaujinta Jul 29, 2021, 5:03 PM

„Danijos bandymas grąžinti šimtus sirų į Damaską po to, kai miestą įvardijo pakankamai saugiu, sukels pavojingą precedentą kitoms valstybėms pasielgti taip pat“, – sakė teisininkai, besiruošiantys Danijos vyriausybę paduoti į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT).

Danijos valdžia praėjusią vasarą pradėjo atmetinėti pabėgėlių iš Sirijos prašymus atnaujinti laikinosios gyvenamosios vietos statusą ir pateisino šį žingsnį ataskaita, kurioje nustatyta, kad saugumo padėtis kai kuriose šalies dalyse stipriai pagerėjo. Šiuo metu Danijoje gyvena apie 1,2 tūkst. žmonių, prieglobsčio ieškoti atvykusių iš Damasko.

Londone įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Guernica 37“, teikianti visuomenines paslaugas ir nebrangiai prieinamą pagalbą tarptautinio teisingumo ir žmogaus teisių bylose, dirba kartu su migracijos teisininkais ir nukentėjusiomis šeimomis Danijoje, vadovaudamiesi Ženevos konvencijos „negrąžinimo“ principu, kad padėtų šeimoms atsilaikyti prieš naują Danijos vyriausybės politiką, nes kol kas nei Jungtinės Tautos, nei kitos atskiros valstybės nelaiko Damasko saugiu.

„Padėtis Danijoje kelia didžiulį nerimą. Nors kai kuriose Sirijos dalyse ir sumažėjo tiesioginio konflikto apimtys, politinio smurto rizika išlieka tokia pat didelė, kaip ir anksčiau, o iš Europos į Siriją grįžtantys pabėgėliai yra persekiojami režimo saugumo pajėgų, – rašoma „Guernica 37“ strategijos ataskaitoje. – Jei Danijos vyriausybės pastangos priverstinai grąžinti pabėgėlius į Siriją bus sėkmingos, jos pavyzdžiu greičiausiai norės pasekti ir kitos Europos valstybės.“

Danijoje gyvena 5,8 mln. žmonių, iš kurių 500 tūkst. yra gimę užsienyje, o 35 tūkst. – Sirijoje. Tačiau pastaraisiais metais šalies tolerancijos ir atvirumo reputaciją paveikė kraštutinių dešiniųjų Danijos liaudies partijos iškilimas.

Politikos apžvalgininkai teigia, kad nauja pozicija dėl Sirijos pabėgėlių, kuri taikoma ir pabėgėliams iš kitų šalių, nors pastarųjų yra gerokai mažiau, yra vyriausybės centro kairės koalicijos bandymas susigrąžinti balsus.

Kadangi Danija neturi diplomatinių santykių su Basharo al Assado režimu, Sirijos pabėgėliams, kurių gyvenamosios vietos atnaujinimai nėra išduodami, kyla pavojus neribotam laikui atsidurti Sirijos sulaikymo centruose.

Danijos valdžios institucijos pripažįsta, kad Sirijos vyrams gresia pavojus būti pašauktiems į kariuomenę arba būti nubaustiems už tarnybos vengimą, todėl dauguma, naujų sprendimų paveiktų žmonių, kuriems gresia būti atskirtiems nuo savo šeimų, pasirodė esant moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms.

27-erių Ghalios, kuri 2015 m. atvyko į Daniją ir vėl susitiko su savo tėvais ir broliais, leidimas gyventi šalyje buvo panaikintas kovą. Ji yra vienintelė šeimos narė, paveikta naujos valstybės politikos.

Ghalia pateikė apeliaciją šiam sprendimui ir teigė, kad nežinomybė ir baimė būti dar kartą atskirtai nuo šeimos neleidžia miegoti naktimis.

„Aš nejaučiu nieko, išskyrus baimę viena patekti į imigracijos centrą. Aš negaliu grįžti į Siriją... Jie tiki, kad turime laisvę ir pasirinkimą, bet jei grįšiu, būsiu suimta. Imigracijos centruose negali nieko daryti – negali dirbti, negali mokytis. Tai tarsi kalėjimas, aš tiesiog iššvaistyčiau ten savo gyvenimą“, – baiminosi moteris.

Advokatas, vadovaujantis „Guernica 37“ veiklai Carlas Buckley teigė, kad nepadėjus apeliacijos procedūrai Danijoje, nukentėjusieji turėtų bylą perduoti EŽTT Strasbūre. Pasak advokato, tai viena iš kelių vietų, potencialiai galinčių padėti išspręsti problemą.

„Europos žmogaus teisių teismas yra lėtai judanti sistema, tačiau mes paduotume prašymą teismui apsvarstyti laikinąsias priemones, įskaitant įsakymą Danijai nenaikinti gyvenamosios vietos leidimų, iki kol bus išnagrinėtas ir išspręstas esminis skundas“, – paaiškino jis.

„Teoriškai tai galėtų suveikti labai greitai, – svarstė C.Buckley. – Nors tai būtų taikoma tik vienam asmeniui, mes tikimės, kad Danija tai atidžiai apsvarstys ir priims atitinkamus sprendimus, kitaip jie gaus tūkstančius tokių prašymų.“

„Guernica 37“ ir 150 Danijos advokatų kontorų konsorciumas, dirbantis su prieglobsčio bylomis, tikisi, kad nereikės Danijos vyriausybės duoti į teismą.

25-erių slaugytoja Faeza, dirbanti šiauriniame Hillerrod mieste, gydė COVID-19 pacientus, kai praėjusių metų rugpjūtį Danijos imigracijos tarnybos pakvietė ją į pokalbį.

„Aš buvau apklausiama aštuonias valandas. Manęs vis klausinėjo, kodėl aš negrįžau į Siriją. Aš atsakiau, kad negrįžau, nes grįžti nesaugu“, – prisiminė mergina.

Šių metų sausį jos leidimas gyventi šalyje buvo atšauktas ir ji daug įtemptų mėnesių praleido stengdamasi apskųsti sprendimą. Kaip ir Ghalia, Faeza buvo vienintelė šeimoje, kuriai buvo panaikintas leidimas. Nors sprendimas liepą buvo pakeistas, ji vis dar bijo būti pakartotinai apklausta ir išsiųsta į šalį, kurioje jos niekas nelaukia.

„Džiaugiuosi šiuo sprendimu, – sakė ji. – Bet dabar esu susirūpinusi, kad tai gali pasikartoti. Mums, kaip Sirijos pabėgėliams, taikomi neteisingi sprendimai.“

Aalborge dirbantis imigracijos teisininkas Jensas Rye-Andersenas sakė manantis, kad leidimų gyventi šalyje panaikinimų tempas sulėtėjo dėl aršios JT, žmogaus teisių grupių ir Danijos visuomenės kritikos.

„Manau, kad vyriausybė mūsų klauso ir tikiuosi, kad jie kol kas atsisakys savo planų, – vylėsi advokatas. – Per pastaruosius dvejus metus prieglobsčio sistemoje įvyko daug pokyčių ir akivaizdu, kad ji neveikia labai gerai. Ekspertai, sudarę pirminę ataskaitą, kurią vyriausybė naudojo, norėdama parodyti, kad saugumo padėtis Sirijoje pagerėjo, sako, kad jų darbas buvo cituojamas neteisingai. Todėl manau, kad vyriausybė neturi kito pasirinkimo, kaip tik persvarstyti savo sprendimus.“

2018 m. pagal panašią schemą buvo panaikinti šimtai Danijos somaliečių leidimų. Kai kurie išsikovojo galimybę pasilikti, tačiau, pasak Danijos pabėgėlių tarybos, didelė jų dalis paliko Daniją ir dingo. Jie galimai išvyko į kitas ES šalis gyventi be jokio statuso.

Ghaliai, kurios apeliacinio teismo paskyrimas buvo atidėtas, nes susirgo jos advokatas, laukimas yra kančia.

„Aš grįžau į tą akimirką, kai pirmą kartą atvykau į Daniją. Visą laiką jaučiuosi bejėgė, – sakė ji. – Aš nebekontroliuoju savo gyvenimo ir nejaučiu, kad esu kažką padariusi, kad to nusipelnyčiau.“

Parengta pagal „The Guardian“ inf.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: Lietuva juodojoje zonoje – svarstoma vėl įvesti karantiną