Ukrainos kelyje į NATO – Rusijos šešėlis: kalbama, kad visų pirma reikia reformų

Ukraina siekia prisijungti prie NATO: narystė Kijevui padėtų atgrasyti Rusiją nuo intensyvesnio konflikto Donbase. Bet Aljanse šios šalies nelaukiama išskėstomis rankomis.

Siekiančiai tapti NATO nare Ukrainai reikia didelių reformų ginkluotosiose pajėgose.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Siekiančiai tapti NATO nare Ukrainai reikia didelių reformų ginkluotosiose pajėgose.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Siekiančiai tapti NATO nare Ukrainai reikia didelių reformų ginkluotosiose pajėgose.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Siekiančiai tapti NATO nare Ukrainai reikia didelių reformų ginkluotosiose pajėgose.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 7, 2021, 12:07 PM, atnaujinta Aug 7, 2021, 12:09 PM

„Ukraina labiau nei dauguma Europos Sąjungos valstybių yra pasirengusi būti NATO nare“, – neseniai pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vis dėlto Jungtinėse Valstijose ir Briuselyje, kur įsikūrusi NATO būstinė, nuotaikos nėra tokios optimistinės.

JAV prezidentas Joe Bidenas užsiminė, kad Ukrainai reikia „išvalyti korupciją“, kad šalis galėtų įstoti į NATO, taip pat „atitikti kitus kriterijus“.

„Lieka laukti“, – kalbėjo J.Bidenas.

Pažėrė daug kritikos

Žurnalistas Jurijus Butusovas daugelį metų kritikavo Ukrainos karines institucijas, kol jam buvo pasiūlyta gynybos ministro Andrijaus Tarano patarėjo kėdė.

J.Butusovas sutiko, nes norėjo ministerijoje „viską sudėlioti į vietas“. Bet šiame darbe jis išbuvo vos šešis mėnesius.

Palikęs pareigas žurnalistas ilgame „Facebook“ įraše kritikavo viską – pradedant svarbiausiais klausimais, susijusiais su karine tiekimo grandine, baigiant strategijos trūkumu. Jis teigė matantis vyriausybės nenorą reformuoti kariuomenę.

Kalbant apie NATO J.Butusovo nuomonė aiški: „Būtų didelė klaida stoti į NATO be vidaus reformų. Ukraina nėra pasirengusi Europos Sąjungai ar NATO.

Neturime savo valstybės projekto. Negalime susitelkti ir veikti išvien. Valdžia yra suskeldėjusi, be strategijų, doktrinų.“

Pasak J.Butusovo, Ukrainos valstybę ir ypač armiją valdo kelios valdininkų įtakos grupės, „dirbančios skirtingomis kryptimis be plano“.

Reformai užtektų metų?

Ukrainos vicepremjerė Olga Stefanišina tikino, kad J.Butusovo teiginiai yra klaidinantys: „Šalies vadovybė turi aiškią viziją ir reformų strategiją, kuri artina Ukrainą prie NATO standartų ir reikalavimų.“

J.Butusovo nuomone, reformuoti ginkluotąsias pajėgas užtruktų vienus metus, teikiant pirmenybę profesionaliai kariuomenei – geriau aprūpintai ir parengtai.

Tada Ukrainos armija būtų pasirengusi ne tik kovoti su Rusijos remiamais separatistais, kurie 2014 m. užėmė Rytų Ukrainą, bet ir sparčiai pasiekti NATO standartus.

„Daug kartų apie tai rašiau: pažvelkite į Jungtinę Karalystę ir naują karinę strategiją, kurią premjeras Borisas Johnsonas pristatė Parlamente. Jie turi labai aiškias užduotis, viziją. Tai pagrindinis skirtumas tarp Ukrainos ir Europos.

Jei neturite strategijos, nebus ir kokybiško planavimo. O be jo neturite veiksmingo biudžeto ir negalite pasiekti savo tikslų“, – teigė J.Butusovas.

Interesai – aukščiau visko

Ukrainos gynybos ministerijos teigimu, reformos koordinuojamos ir vyksta: „Tiesa, kartais procesai nėra tokie sklandūs, kaip norėtume.

Bet prezidentas, vyriausybė ir parlamentas daro viską, kad šalies saugumui ir gynybai būtų pristatyta geriausia Vakarų praktika.“

Ekspertų grupės „Naujoji Europa“ ataskaita 2019 m. parodė: Ukraina nuo pat 2014 m., kai prasidėjo karas Donbase, darė reformas, kad atitiktų NATO keliamus daugybę standartų. Priduriama, jog, lyginant su kitomis Rytų Europos valstybėmis, Ukraina „jau rodo padorią pažangą“.

Bet yra manančių kitaip: kad ir ką Ukraina darytų, patekimą į NATO stabdo ne lėtos reformos šalyje ar Vašingtono ir Briuselio nuomonė. Stojimo procesą sulaikanti jėga yra Rusija.

„Pagrindinis klausimas: ar galėtų NATO apginti Ukrainą, jei ji taptų Aljanso nare? – tikino Ciuricho saugumo studijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Henrikas Larsenas. – Jei imatės garantuoti šalies saugumą realiai negalėdami jos apginti, pakenkiate Aljanso prestižui. Tai – pagrindinis rūpestis. Labai nerealu, kad NATO sugebės atbaidyti Rusiją.“

Rusija įrodė, kad yra pasirengusi nedvejodama panaudoti karinę galią savo interesams užtikrinti: taip įvyko Gruzijoje 2008 m., tai tęsiasi Ukrainoje nuo 2014 m.

Kadangi NATO vargu ar norės rizikuoti konfliktu su Rusija dėl Ukrainos stojimo į Aljansą, H.Larsenas įsitikinęs – Ukrainos narystė yra „tolimas siekis“.

Estijos užsienio politikos instituto vyresnysis darbuotojas Jamesas Sherras sutiko su analitiko iš Šveicarijos išvada: „Neįsivaizduojama, kad trisdešimt NATO sąjungininkių, kurios net negali susitarti dėl Ukrainos aprūpinimo gynybine ginkluote, sutiks su jos prisijungimu.“

Neigia, kad įtaka daroma

Savo ruožtu Ukrainos vyriausybė perspėja nepasiduoti Maskvos spaudimui, kai kalbama apie narystės NATO veiksmų plano (MAP) suteikimą Ukrainai, kuris yra esminis dalykas siekiant vietos Aljanse.

„Nors Kremliaus propaganda bando sakyti, kad MAP išprovokuos Rusiją, būkime atviri: ar tikrai Rusijai reikia ieškoti objektyvių eskalacijos priežasčių? – kalbėjo Ukrainos vyriausybės atstovas. – Labiau tikėtina, kad Kremlius ras arba tiesiog sugalvos bet kokią tinkamą priežastį, jeigu tai atitiks strateginius Vladimiro Putino geopolitinius interesus.“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tikisi, kad NATO jo šaliai MAP suteiks jau kitais metais.

„Kai mums sakoma „atlikite dar daugiau reformų“, man kyla vienas klausimas: kiek daugiau? Privalome tęsti reformas, tačiau neturime taikstytis su padėtimi, kai tam tikros NATO valstybės narės Ukrainos reformomis naudojasi kaip pasiteisinimu dėl savo pačių nenoro erzinti Rusijos“, – pabrėžė D.Kuleba.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neigė, kad Rusija turi įtakos Ukrainos narystės Aljanse klausimui: „Kiekviena tauta turi teisę pati pasirinkti savo kelią.

Tai apima ir apsisprendimą, kokio tipo saugumo susitarimuose šalis nori dalyvauti, įskaitant ir narystę NATO.“

Pasak J.Stoltenbergo, šioje situacijoje Rusija neturi žodžio: „Mes negrįšime į amžių, kuriame turėjome įtakos sferas ir didžiosios valstybės sprendė, ką gali ir ko negali daryti mažesni kaimynai.“

Parengta pagal „Euronews“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?
Gyvai
Gyvai: komentarai apie Vilniuje kilusį gaisrą ir situacijos suvaldymą