Šalyje – įtampa dėl mirtino gaisrų pavojaus: „Mes gyvename ant degalų bako“

Skirtingus pasaulio kraštus šią vasarą siaubiantys gaisrai kelia milžinišką emocinę įtampą Ispanijoje.

Per pastaruosius 50 metų Ispanijoje kilo daugiau kaip pusė milijono gaisrų, išdegė beveik 8 mln. hektarų plotai.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
Per pastaruosius 50 metų Ispanijoje kilo daugiau kaip pusė milijono gaisrų, išdegė beveik 8 mln. hektarų plotai.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
Per pastaruosius 50 metų Ispanijoje kilo daugiau kaip pusė milijono gaisrų, išdegė beveik 8 mln. hektarų plotai.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
Per pastaruosius 50 metų Ispanijoje kilo daugiau kaip pusė milijono gaisrų, išdegė beveik 8 mln. hektarų plotai.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
Per pastaruosius 50 metų Ispanijoje kilo daugiau kaip pusė milijono gaisrų, išdegė beveik 8 mln. hektarų plotai.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
Per pastaruosius 50 metų Ispanijoje kilo daugiau kaip pusė milijono gaisrų, išdegė beveik 8 mln. hektarų plotai.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
Per pastaruosius 50 metų Ispanijoje kilo daugiau kaip pusė milijono gaisrų, išdegė beveik 8 mln. hektarų plotai.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
Per pastaruosius 50 metų Ispanijoje kilo daugiau kaip pusė milijono gaisrų, išdegė beveik 8 mln. hektarų plotai.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Barselona

Aug 10, 2021, 8:24 PM

„Mes gyvename ant degalų bako“, – sakė Katalonijos miškų departamento vadovas Joanas Rovira.

Centrinėje Katalonijoje liepos viduryje įsiplieskė kol kas didžiausias gaisras šį karščių sezoną: išdegė 1600 hektarų, teko evakuoti dvi gyvenvietes.

Pasak vietinių, nusiaubusi mišką stichija tiesiog sunaikino juos visą gyvenimą supusį peizažą. Ugniagesiai su liepsnomis kovojo net keturias paras.

Žūsta ir ugniagesiai

„Gaisras!“ – toks įspėjimas vasarą Ispanijoje dažnas įvairiose mažų gyvenviečių vidinėse komunikacijos grupėse.

„WhatsApp“, „Twitter“, kiti socialiniai tinklai verda žiniomis, kur, kaip ir kada kilo gaisras.

Tuomet visi aplinkiniai puola padėti malšinti liepsnas – nelaukdami, kol atvažiuos ugniagesiai, žemdirbiai traukia iš garažų savo traktorius ir kuo skubiausiai lekia į gaisro vietą.

Ugnis praryja miškus, pasėlius, kelia pavojų žmonėms ir gyvūnams. Įsisiautėjus gaisrui jo kartais nepavyksta sutramdyti ir per kelias paras ar net savaitę.

1994-aisiais centrinėje Katalonijoje per keturias dienas išdegė 46 tūkst. hektarų, o 2009 m. šio regiono pietuose per gaisrą žuvo penki ugniagesiai: liepsnos juos apsupo iš visų pusių ir išsigelbėti nepavyko.

Taisykles diktuoja visiems

Su gaisrais Ispanijoje kovoja ir specialiai tam sukurtos miškų gynimo asociacijos, kuriose vien Katalonijoje susibūrę 14 tūkst. žmonių. Net ir mažiausių Katalonijos kaimelių gyventojai turi savo asociaciją: jos nariai vasarą budi ir gaisro atveju visuomet yra pasirengę ginti teritoriją nuo liepsnų.

Tiesa, vis dažniau tenka gelbėti žmones ir namų ūkius, o laiko malšinti liepsnas pačiuose miškuose lieka vis mažiau.

Vasarą įprasta girdėti sraigtasparnių ūžimą ir visų akys krypsta ten, kur jie skrenda.

Dažniausiai net ir iš toli matyti stulpai dūmų, o jų kvapas naktį tvyro ore.

Žiniomis apie kilusius nesutramdomus gaisrus pradedamos visos televizijos ir radijo žinių laidos. „Tylim dabar, kalba apie gaisrus“, – tokios frazės šeimose vasarą įprastos. Tačiau ugniagesiai skundžiasi, kad žiniasklaidos spaudimas yra labai didelis.

„Po kiekvieno gaisro ieškoma kaltų ir visa našta tenka mums. Bet niekas nešneka apie tai, kaip miškuose buvo atlikti prevenciniai darbai, nuo kurių priklauso, ar gaisras įsisiautėja, ar ne“, – tvirtino ugniagesiai.

Sausros ir karščiai daro įtaką ne tik kasdieniam žmonių gyvenimui, bet ir atostogoms. Lucios Fernandez šeima nusprendė šiemet nevykti ilsėtis būtent dėl didelės gaisrų rizikos.

„Lijo labai mažai, žemė ir augalija išsausėjusi, bet kurią akimirką įsiplieskusios liepsnos gali nuniokoti viską. Mums neramu be priežiūros palikti namą, kuris yra arti miško, todėl nusprendėme niekur nekeliauti. Esame padėję gesinti ugnį draugų name, kai jis užsidegė per vieną iš didelių apylinkės gaisrų. Viskas buvo nusiaubta, tai įstrigę mūsų atmintyje.

Nenorėtume vėl to išgyventi savo namuose“, – „Lietuvos rytui“ sakė L.Fernandez.

Trūksta prevencijos

Per pastaruosius 50 metų Ispanijoje kilo daugiau kaip pusė milijono gaisrų, išdegė beveik 8 mln. hektarų miškų ir pasėlių. Kodėl šalyje tokia didžiulė gaisrų rizika ir juos užgesinti taip sunku?

Nors investuojama daug lėšų į liepsnų sutramdymą, problema yra kitur: miškininkai ir ugniagesiai sutaria, kad gerokai daugiau dėmesio reikėtų skirti prevencijai.

Specialistai reikalauja labiau prižiūrėti miškus, nes apleistose vietovėse, kur daug krūmų ir mažų medelių, gaisras įsiplieskia labai greitai. Pasak ekspertų, neprižiūrėto miško augalija yra puikus benzinas liepsnoms, todėl „miškai turėtų būti „gesinami“ žiemą“ – tuo laiku juos privaloma valyti.

Ypač didžiulė gaisrų problema yra Katalonijoje, kur 64 proc. regiono teritorijos užima miškai. Jie išsiplėtė per pastaruosius dešimtmečius, kai sumažėjo žemės ūkio pasėlių ir galvijų ganyklų.

Prie to taip pat prisidėjo kaimų ir gyvenviečių tuštėjimas.

Bėdą prisišaukia patys

Kilus gaisrui policininkams tenka aiškintis, kokia gali būti jo priežastis.

Sunku patikėti, tačiau beveik pusė atvejų – tyčiniai. Ispanijoje nemažėja piromanų, norinčių pasitelkus liepsnas specialiai padaryti didžiulę žalą.

2009-aisiais gaisrą, kuriame žuvo 5 ugniagesiai, sukėlė du jaunuoliai, kurie buvo užklupti išdidžiai besifotografuojantys prie dūmų stulpų. Jiems buvo skirta 4 metai laisvės atėmimo, bet ši palyginti menka bausmė sukėlė didžiulį aukų artimųjų ir visuomenės pasipiktinimą.

Kita dažna gaisrų priežastis – nuo žemės ūkio technikos kilusios žiežirbos. Todėl kai Ispanijoje plieskia karščiai, kombainams uždrausta dirbti laukuose vidurdienio valandomis.

Bet ne visi žemdirbiai laikosi tokių prevencijos priemonių, keldami didžiulį pavojų.

Nelaimę neretai prišaukia per automobilio langą išmesta neužgesinta nuorūka. Būtent taip liepos viduryje buvo sukeltas 450 hektarų nuniokojęs gaisras Kosta Bravos pakrantėje esančiame regioniniame Kreuso Kyšulio parke.

Pareigūnai pagal DNR tyrimus ieško asmens, kuris numetė pražūtingą nuorūką.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.