Jis teigė nedalyvausiantis kituose prezidento rinkimuose. Paklaustas apie galimą savo įpėdinį sakė, kad „nestums“ jokio kandidato ir kad prezidentu bus tas, ką išrinks baltarusių tauta.
Šalyje besitęsiant žiaurioms Minsko vykdomoms represijoms, nukreiptoms į opozicijos atstovus, Europos Sąjunga, JAV ir Kanada paskelbė ruošiantys papildomas sankcijas autoritariniam Baltarusijos režimui.
Pasaulį sujaudino pastarieji atvejai, nukreipti prieš opoziciją: olimpinės sprinterės Krystsinos Cimanouskajos, kuriai nuo savo šalies pareigūnų teko gintis prašant užsienio valstybių pagalbos, ir Baltarusijos opozicijos atstovo V.Šyšovo, kuris buvo rastas pakartas viename Kijevo parkų.
Taip pat šalyje tęsiasi masiniai reidai, kurie neseniai buvo surengti NVO darbuotojų, nepriklausomų žurnalistų ir režimą kritikuojančių akademikų namuose bei biuruose.
Vis dėlto saugumo ir gynybos eksperto Mariaus Laurinavičiaus teigimu, A.Lukašenkos pareiškimai dėl galimo „greito“ pasitraukimo ir nedalyvavimo kituose prezidento rinkimuose nėra reakcija į Vakarų vis plačiau taikomas sankcijas. Daug svarbesnis – Rusijos vaidmuo.
„Tai su Vakarų sankcijomis niekaip nesusiję. Pirmiausia, visus A.Lukašenkos pareiškimus reikia vertinti kritiškai. Net ir tai kas buvo pasakyta pirmadienį. Jis pasakė, kad galėtų labai greitai pasitraukti, o ne tai, kad tikrai trauksis, o tai yra du skirtingi dalykai.
Antra, tokie pasisakymai yra susiję su planu, kurį jis derina ir aptarinėja kartu su Vladimiru Putinu ir apskritai, kurį vykdo Rusija – šiuo metu vyksta derybos dėl valdžios tranzito, o revoliucijos, kuri įvyko po praėjusių rinkimų akivaizdoje, Rusija pamatė koks didelis pasipriešinimas A.Lukašenkos režimui yra šalies viduje ir jai tapo finansiškai, politiškai ir visomis kitomis prasmėmis per brangu išlaikyti A.Lukašenką kaip savo marionetę.
Todėl jie ruošiasi šį žmogų pakeisti ne tik kita marionete, bet galbūt ir vieno žmogaus valdymo sistemą pakeisti kitu valstybės valdymo modeliu, tuo pačiu išlaikant visą savo įtaką“, – paaiškino analitikas.
A.Lukašenkos tikinimas nedalyvausiant kituose Baltarusijos prezidento rinkimuose anot M.Laurinavičiaus gali reikšti bandymą įsiteikti Rusijos prezidentui V.Putinui, desperatiškai siekiant išlaikyti savo įtaką šalyje, net ir po to, kai jis nebebus jos prezidentas.
„Pareiškimas, kad jis nedalyvaus kituose prezidento rinkimuose gali būti susijęs su daugybe dalykų, galimai yra siunčiami signalai ir pačiai Rusijai. Kadangi vyksta valdžios tranzitas, A.Lukašenka nori išsiderėti, kad net ir pasitraukęs išlaikytų kuo daugiau įtakos, o tai priklausys nuo to ar šie norai atitinka Rusijos interesus.
Kitaip tariant, tai yra didžiulis procesas, kuriame A.Lukašenka nori sau kažką išsiderėti, o Maskva siekia nė per nago juodymą neprarasti savo įtakos“, – sakė jis.
Spėlioti, kas galėtų pakeisti A.Lukašenką pasak eksperto, neverta, tačiau aišku tai, kad sprendimas bus atliktas ne Minske, o Maskvoje.
„Svarstyti, kas bus A.Lukašenkos įpėdinis nėra jokios prasmės. Pirmiausia, dar nėra aišku, kokia bus valdžios sistema, ar tikrai prezidentas bus vienintelis šalies valdovas, koks šiandien yra A.Lukašenka. Be to, spėlioti, ką pasirinks Rusija – nes pasirinks Rusija, tikrai ne A.Lukašenka – taip pat nėra prasmės, mes to žinoti negalime“, – teigė M.Laurinavičius.
Artimiausiu metu galimybių baltarusiams išsirinkti demokratišką ir nepriklausomą valstybės prezidentą politikos ir saugumo ekspertas mato nedaug, tačiau ateityje Rusijos įtaka Baltarusijoje gali mažėti, o demokratizacijos proceso greitis galėtų priklausyti nuo to, kiek Vakarai bus suinteresuoti jį šioje šalyje paremti.
„Manau, kad šiuo metu tai yra vargiai įmanoma. Galbūt ateityje galimas koks nors tarpinis variantas. Nors lyginimai tarp Ukrainos ir Baltarusijos negalimi, tačiau galbūt galima palyginti šiandienos Rusiją su 2004 m. Ukraina.
Tais metais, prieš Oranžinę revoliuciją Ukraina taip pat buvo visiškai priklausoma nuo Rusijos, tikrai ne mažiau, nei dabar nuo jos yra priklausoma A.Lukašenkos Baltarusija. Na ir galų gale, po daug metų, kaip matome, tas procesas Ukrainoje tapo daug mažiau autoritarinis ir daug labiau demokratinis.
Nors mes ir dabar apie visišką demokratiją Ukrainoje, o tuo labiau 2004 m. Ukrainoje, kalbėti negalime, bet kuo daugiau demokratinio proceso, kaip tokio, ypač jeigu Vakaruose bus noro tą demokratinį procesą Baltarusijoje skatinti, tuo daugiau tikimybių, kad jis kada nors gali baigtis Rusijos įtakos atmetimu, kaip įvyko Ukrainoje“, – samprotavo jis, tačiau pažymėjo, kad realiai tokio scenarijaus tikėtis greitu metu būtų mažų mažiausiai naivu, o klausimas, kam priklauso reali šalies valdžia, buvo išspręstas jau seniai.
„Žinoma, artimiausioje perspektyvoje tai yra tiesiog neįmanoma. Nėra taip, kad po šių masinių protestų kažkas drastiško pasikeitė aukščiausiuoju lygiu, kaip kai kurie žmonės įsivaizduoja.
A.Lukašenka seniai pardavė savo šalį, mainais į asmeninę valdžią tiek ekonomine, tiek karinės integracijos, tiek priklausomybės nuo Rusijos prasme. Apie A.Lukašenką reikia kalbėti tiesiai – jis jau seniai pavertė Baltarusiją Rusijos gubernija, tik tiek, kad iki tos revoliucijos jis turėjo pakankamai plačią asmeninę, ne valstybinę, o asmeninę autonomiją.
Tokia situacija Baltarusijoje buvo tuomet, o dabar jis prarado ir turėtą asmeninę autonomiją“, – sakė M.Laurinavičius.
