Šis žingsnis sulaukė aštrios Izraelio kritikos.
Įstatymu nustatomas 30 metų senaties terminas teisinėms pretenzijoms dėl komunistinio režimo po karo konfiskuoto nekilnojamojo turto.
„Smerkiu šiandien Lenkijos parlamento priimtą įstatymą, kenkiantį tiek Holokausto atminčiai, tiek aukų teisėms“, – sakė Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas.
„Toliau nepritarsiu bet kokiems mėginimams perrašyti istoriją... Lenkija žino, kad teisingas žingsnis būtų atšaukti šį įstatymą“, – nurodė ministras išplatintame pareiškime.
Įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys prezidentas Andrzejus Duda.
Įstatymo šalininkai tvirtina, kad jis užtikrins didesnį aiškumą dėl nuosavybės teisių ir eliminuos nuolatinę korupcijos ir nesąžiningų teisinių pretenzijų naudojantis suklastotais dokumentais problemą.
Nors įstatyme kalbama tiek apie žydų, tiek ne žydų tautybės buvusius nekilnojamojo turto savininkus bei jų paveldėtojus, aktyvistai sako, kad žydai bus neproporcingai stipriai paveikti, nes dažnai pavėluoja pateikti pretenzijas.
Lenkijoje per Antrąjį pasaulinį karą žuvo 6 mln. lenkų, pusė jų – žydai.
Po karo komunistinis režimas nacionalizavo daugybę nekilnojamojo turto. Didelė dalis to turto savininkų anksčiau buvo nužudyti arba pabėgo iš šalies.
Kitaip negu kitose regiono šalyse, Lenkijoje nuo komunistinės vyriausybės žlugimo 1989 metais niekada nebuvo priimtas išsamus restitucijos įstatymas.
ES, JAV smerkia Lenkijos parlamento priimtą įstatymą dėl žiniasklaidos priemonių savininkų
Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova, atsakinga už vertybes ir skaidrumą, ketvirtadienį pasmerkė Lenkijos parlamento žemųjų rūmų priimtą naują įstatymą dėl žiniasklaidos priemonių savininkų ir paragino Europos Sąjungą imtis veiksmų žiniasklaidos laisvei apsaugoti.
„Žiniasklaidos pliuralizmas ir nuomonių įvairovė yra tai, ką stiprios demokratijos sveikina, o ne su tuo kovoja. Lenkijos transliuotojų įstatymo projektas siunčia neigiamą signalą. Visoje ES mums reikalingas žiniasklaidos laisvės įstatymas, kad būtų išsaugota žiniasklaidos laisvė ir paremta įstatymų viršenybė“, – per „Twitter“ parašė V. Jourova.
Tuo metu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, kad Vašingtonas yra „itin susirūpinęs“ dėl teisės akto, „kuriuo taikomasi į žiūrimiausią nepriklausomą žinių kanalą, kuris taip pat yra viena didžiausių JAV investicijų šalyje“.
„Lenkija ištisus dešimtmečius puoselėjo gyvą ir laisvą žiniasklaidą“, – pareiškė A. Blinkenas, pridūręs, kad teisės aktas „smarkiai nusilpnins žiniasklaidos aplinką, kurią Lenkijos žmonės taip ilgai kūrė“.
„Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida daro mūsų demokratijas stipresnes, Transatlantinį aljansą – atsparesnį ir yra pamatinis dalykas dvišaliams santykiams“, – sakoma pareiškime.
„Didelės JAV komercinės investicijos Lenkijoje sieja mūsų gerovę ir stiprina mūsų bendrą saugumą. Šis teisės akto projektas kelia grėsmę žiniasklaidos laisvei ir gali pakenkti stipriam Lenkijos investiciniam klimatui“, – priduriama jame.
Įstatymo projektas Lenkijos Seimo buvo priimtas trečiadienį vakare per audringą posėdį, kuris buvo vienu metu sutrikdytas, kai įstatymų leidėjai patvirtino opozicijos siūlymą paskelbti debatų pertrauką, kad balsavimas dėl žiniasklaidos įstatymo būtų atidėtas.
Formaliai šiuo teisės aktu būtų uždrausta subjektams ne iš Europos ekonominės erdvės (EEE) valdyti Lenkijos žiniasklaidos bendrovių kontrolinius akcijų paketus.
Praktiškai jis priverstų JAV bendrovę „Discovery Inc.“ parduoti jos turimą didžiausio privataus Lenkijos transliuotojo TVN kontrolinį akcijų paketą. TVN, nevengiantis aštriai kritikuoti šalies vyriausybės, valdo daug kanalų, tarp jų naujienų kanalą TVN24. TVN pagrindinis kanalas taip pat rengia itin populiarią vakaro žinių laidą, kasdien sutraukiančią milijonus žiūrovų.
Valdančioji konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (TTP) nuo savo atėjimo į valdžią 2015 metais siekia nacionalizuoti žiniasklaidos sektorių, argumentuodama nacionalinio saugumo priežastimis. Anot jos, priėmusi minėtą teisės aktą Lenkija stos į vieną gretą su kitomis Europos šalimis, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, kuriose yra suvaržytos galimybė užsienio kapitalo dalyvauti žiniasklaidos sektoriaus.
TTP įstatymų leidėjai neseniai tvirtino, kad būtina apsaugoti Lenkijos žiniasklaidą nuo Rusijos, Kinijos ar arabų šalių kapitalo.
Kritikai savo ruožtu sako, kad naujasis įstatymas atveria kelią TVN kontrolę perimti kuriai nors valstybinei įmonei. Panašiai jau nutiko anksčiau, kai regioninių laikraščių grupę „Polska Press“ perėmė valstybinė energetikos milžinė „PKN Orlen“.
TVN ragino Senatą ir prezidentą Andrzejų Dudą atmesti įstatymo projektą ir teigė, kad balsavimas Seime yra „precedento neturintis puolimas prieš žodžio laisvę ir žiniasklaidos nepriklausomybę“.
Antradienį tūkstančiai žmonių išėjo į Lenkijos miestų gatves protestuoti dėl naujojo įstatymo projekto. Šis teisės aktas taip pat sulaukė griežtos kritikos Vašingtone – Jungtinės Valstijos perspėjo, kad tai galėtų neigiamai paveikti užsienio investicijas Lenkijoje.
