Sukilėliai užėmė daugelį provincijų sostinių visoje šalyje ir taip smarkiai suintensyvino savo karinį puolimą. Afganistano vyriausybė patyrė didžiulę nesėkmę.
Dėl sparčių Talibano pergalių Afganistano politiniai lyderiai ir šalies saugumo pajėgos patyrė didžiulį spaudimą, nes nesiliaujantis sukilėlių veržimasis į priekį juos pribloškė.
Miestų žlugimas, ypač šiaurės Afganistane, kuris kadaise buvo pasipriešinimo Talibanui, atėjusiam į valdžią 1996 m., centras, sukėlė baimę, kad sukilėliai gali apsupti šalies sostinę Kabulą ir visiškai perimti kariuomenę.
Talibanui užėmus antrą didžiausią Afganistano miestą, JAV suskubo evakuoti ambasadų darbuotojus
Dabar Afganistano vyriausybė turi apsispręsti, ar atkurti savo pajėgas aplink turimą teritoriją, įskaitant Kabulą, ar bandyti atgauti apgriautus miestus.
Štai ką žinome iki šiol ir į kokius klausimus reikės atsakyti artimiausiomis dienomis.
Kodėl Afganistane vyksta karas?
2001 metais JAV reagavo į rugsėjo 11 d. išpuolius Niujorke ir Vašingtone, per kuriuos žuvo beveik 3 tūkst. žmonių. Pareigūnai nurodė, kad už tai atsakinga islamistų kovotojų grupuotė „Al Qaeda“ ir jos lyderis Osama bin Ladenas.
O.bin Ladenas buvo Afganistane, kur jį saugojo nuo 1996 m. valdžioje buvę islamistai talibai.
Jiems atsisakius jį išduoti, JAV įsikišo karine jėga, greitai nušalino Talibaną ir pažadėjo remti demokratiją bei pašalinti terorizmo grėsmę.
Kovotojai paspruko, o vėliau persigrupavo.
NATO sąjungininkai prisijungė prie JAV ir 2004 m. valdžią perėmė nauja Afganistano vyriausybė, tačiau mirtini Talibano išpuoliai tęsėsi. 2009 m. prezidento Baracko Obamos surengtas „karių antplūdis“ padėjo išstumti Talibaną, tačiau jis nebuvo ilgalaikis.
2014 m., pasibaigus kruviniausiems metams nuo 2001 m., NATO tarptautinės pajėgos baigė savo kovinę misiją ir atsakomybę už saugumą perdavė Afganistano kariuomenei.
Tai suteikė Talibanui postūmį ir jis užėmė daugiau teritorijų.
JAV ir Talibano taikos derybos prasidėjo nedrąsiai, Afganistano vyriausybei beveik nedalyvaujant, o susitarimas dėl pasitraukimo buvo pasiektas 2020 m. vasario mėn.
JAV ir Talibano susitarimas nesustabdė Talibano išpuolių – vietoj to jie sutelkė dėmesį į Afganistano saugumo pajėgas ir civilius gyventojus, taip pat vykdė tikslines žmogžudystes. Jų kontroliuojamos teritorijos plėtėsi.
Kas yra Talibanas?
Talibanas atsirado per pilietinį karą, kilusį po sovietų kariuomenės išvedimo 1989 m., daugiausia pietvakariuose ir Pakistano pasienio teritorijose.
Jie pažadėjo kovoti su korupcija ir gerinti saugumą, tačiau taip pat išpažino griežtą islamo formą.
Iki 1998 m. jie perėmė beveik visos šalies kontrolę.
Jie įgyvendino savo griežtą šariato (islamo teisės) versiją ir įvedė žiaurias bausmes. Vyrai buvo verčiami auginti barzdas, o moterys privalėjo dėvėti viską dengiančias burkas. Buvo uždrausta televizija, muzika ir kinas.
Po nuvertimo jie persigrupavo Pakistano pasienio teritorijose.
Manoma, kad šiuo metu jie yra stipresni nei bet kada nuo 2001 m. ir turi iki 85 tūkst. nuolatinių kovotojų.
Kokias teritorijas dabar kontroliuoja Talibanas?
Kai kuriais vertinimais, nuo gegužės mėnesio, kai Talibanas pradėjo karinį puolimą, sukilėliai užėmė daugiau nei pusę iš 400 Afganistano rajonų. Pastarosiomis savaitėmis, užėmę didžiąją dalį Afganistano kaimo vietovių, sukilėliai pirmą kartą per 20 metų trunkantį karą pradėjo vienu metu apgulti kelių provincijų sostines.
Penktadienį šios fronto linijos nutrūko: Talibanas užėmė Zarandžą, provincijos sostinę netoli sienos su Iranu, po to, kai įžengęs į miestą nesulaukė didelio Afganistano saugumo pajėgų pasipriešinimo.
Po dienos jie užėmė kitą sostinę – Šibarganą, karo vado maršalo Abdulo Rašido Dostumo, kurio sukarintos pajėgos buvo pergudrautos, šiaurinę tvirtovę.
Sekmadienį Talibano pajėgos užėmė dar tris šiaurines sostines. Jie taip pat užėmė Kundūzą – didžiausią iki šiol užimtą miestą ir gyvybiškai svarbų komercinį centrą, kurio grupuotė jau seniai troško kaip strateginio ir simbolinio prizo.
Pirmadienį Talibanas toliau tęsė savo nesiliaujantį žygį ir užėmėSamangano provincijos sostinę, esančią prie pagrindinio greitkelio, jungiančio Kabulą su Afganistano šiaurinėmis provincijomis.
Antradienį sukilėliai užėmė dar tris sostines: Faraho miestą to paties pavadinimo vakarinėje provincijoje, šiaurinės Baglano provincijos sostinę Puli Chumrį ir atokios ir atšiaurios Badachšano provincijos šalies šiaurės rytuose sostinę Faizabadą.
Vienu metu vykę provincijų centrų apgulties veiksmai pribloškė Afganistano saugumo pajėgas.
Vyriausybės pajėgų aprūpinimo linijos nutrauktos. Vyriausybės tebekontroliuojami miestai ir rajonai dar labiau atkirsti ir izoliuoti. Afganistano saugumo pajėgos yra išsekusios nuo žiauraus puolimo.
Kaip reaguoja Afganistano vyriausybė?
Prezidento Ashrafo Ghani administracija atsisakė pripažinti krentančias sostines. Vietoj to Afganistano gynybos ministerija toliau propagavo savo oficialias kalbas, kuriose pabrėžiamos Talibano žūtys ir Afganistano saugumo pajėgų stiprumas.
Blogėjant saugumo padėčiai atsistatydino ir iš šalies išvyko laikinai finansų ministro pareigas einantis Khalidas Payenda. Nors socialiniame tinkle „Facebook“ jis teigė, kad išvyksta dėl šeimyninių problemų, jo pasitraukimas daugeliui afganų buvo ženklas, kad jų politiniai lyderiai beveik sutiko su visišku Talibano valdžios perėmimu.
Afganistano vyriausybės strategija, kuria siekiama sulėtinti Talibano veržimąsi į priekį, atitinka ilgalaikes JAV rekomendacijas, kad afganai sutelktų likusias pajėgas aplink svarbiausius kelius, miestus ir sienos perėjimo punktus ir paliktų daugumą Talibano jau užimtų rajonų, teigia Amerikos ir JT diplomatai.
Tačiau neaišku, kaip šiame plane sprendžiami dabar šalyje esančių devynių provincijų sostinių užėmimo klausimai, ar kaip atsižvelgiama į šalies oro pajėgų ir vadaviečių išsekimą.
Šios elitinės pajėgos kelis mėnesius buvo šalies gynybos nuo Talibano pagrindas. Sukilėliams apgulus miestus, jos persikėlė iš vienos pažeidžiamos pozicijos į kitą, kad išstumtų talibus iš miestų centrų, užimtų vyriausybės kontroliuojamą teritoriją ir atkovotų iš talibų kai kuriuos rajonus.
Tačiau ši strategija yra tik laikina priemonė. Nepakanka karių, kad būtų galima apginti visas 34 šalies provincijų sostines ir apie 400 rajonų, o po kelis mėnesius trukusių nesibaigiančių kovų šios pajėgos buvo nualintos.
Iki antradienio vakaro Afganistano saugumo pajėgos nebuvo surengusios jokių rimtų operacijų, kad atgautų užimtas sostines.
Kundūze, kur kariuomenės vadovai pažadėjo pradėti operaciją strateginiam centrui atgauti, Talibano pajėgos trečiadienį užėmė Kundūzo oro uostą, paskutinį vyriausybės kontroliuojamą rajoną miesto pakraštyje.
Siekdamas sutelkti vyriausybines pajėgas ir sukarintas pajėgas, A. Ghani išskrido į Mazari Šarifą, šiaurinės Balcho provincijos sostinę ir vienintelį didelį šiaurinį miestą, kurį vis dar kontroliuoja vyriausybė. Jei sukilėliams pavyktų užimti šį miestą, tai reikštų beveik visišką šiaurės Afganistano žlugimą Talibano rankose.
Ar gali Talibanas surengti visišką karinį perversmą?
Talibano pergalės šiaurės Afganistane ypač paskatino baimę, kad sukilėliai gali apsupti šalies sostinę Kabulą ir atverti galimybę visiškai perimti kariuomenę.
Talibanui iškilus dešimtajame dešimtmetyje, pietų ir daugiausia etninių puštūnų sukilėliai susidūrė su įnirtingu šiaurėje veikiančių milicijos grupių, vadinamų Šiaurės aljansu, pasipriešinimu. Net kai 1996 m. Talibanas perėmė Kabulo kontrolę, Šiaurės aljansas neleido šiai grupuotei visiškai perimti valdžios penkerių metų valdymo laikotarpiu.
Tačiau dabar, vos per penkias dienas užėmę septynis šiaurinius miestus, ekspertai įspėja, kad jei sukilėliams pavyks užkariauti šiaurę – užgniaužti didžiausią šalies viltį, kad pasipriešinimas iš apačios bus pakankamai stiprus, kad galėtų pasipriešinti Talibanui, – šalis gali visiškai atsidurti jų rankose.
„Talibanui šiaurė yra strategiškai svarbi, nes jie tiki, kad jei pavyks užimti šias ne puštūnų teritorijas, – sakė Kabule dirbantis politikos analitikas Ramishas Salemi. – Tada jie lengvai perims pietų ir sostinės Kabulo kontrolę.“
Ar Talibano pažanga turės įtakos JAV kariuomenės išvedimui?
Amerikos karinis buvimas Afganistane turėtų baigtis iki mėnesio pabaigos, o pastarojo meto Talibano karinių pergalių virtinė neprivertė prezidento J.Bideno peržiūrėti šio plano, sakė pareigūnai.
Vis dėlto didėjantis smurtas kelia keblumų J.Bidenui, kuris stengėsi išvesti Jungtines Valstijas iš karo ir kartu tvirtino, kad jis nepalieka Afganistano Talibanui.
Susiję straipsniai
Oficialiai teigiama, kad amerikiečių pasitraukimas jau baigtas 95 proc. Tačiau per pastarąsias tris savaites, Talibanui nustūmus fronto linijas gilyn į miestų teritorijas, JAV kariuomenė surengė keletą oro antskrydžių Afganistane, siekdama laimėti laiko, kad Afganistano saugumo pajėgos galėtų sutelkti gynybą aplink apsiaustus didžiuosius miestus.
Administracijos pareigūnai teigia, kad Pentagonas tikriausiai prašys prezidento leidimo artimiausiais mėnesiais surengti papildomus oro antskrydžius, jei paaiškėtų, kad svarbiausias pietinis Kandaharo miestas arba šalies sostinė Kabulas gali žlugti.
Tačiau sekmadienį, kai trys šiauriniai miestai krito prieš sukilėlius, amerikiečių atsakas buvo prislopintas.
Tai buvo aiški žinia Afganistano vadovams: Amerikos 20 metų trukęs karas Afganistane baigėsi, ir afganų pajėgos turės pačios susigrąžinti šiuos miestus arba palikti juos Talibanui visam laikui.
Parengta pagal „The New York Times“ ir BBC inf.