Islamo ekspertas: Afganistano krizė gali paliesti ir Lietuvą – viskas priklausys nuo Minsko ir Maskvos

Talibanas užėmė Kabulą ir daugumą kitų pagrindinių miestų praliedamas nedaug kraujo.

AP/Scanpix nuotr.
AP/Scanpix nuotr.
E.Račius.
E.Račius.
Talibai žada amnestiją Afganistano armijos kari<br>AFP/Scanpix nuotr.
Talibai žada amnestiją Afganistano armijos kari<br>AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.
Talibanas užėmė prezidentūros pastatą.<br>AP/Scanpix nuotr.
Talibanas užėmė prezidentūros pastatą.<br>AP/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.
Afganistanas: Paktijos provinciją užėmę talibai uždraudė skiepyti žmones nuo koronaviruso.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Afganistanas: Paktijos provinciją užėmę talibai uždraudė skiepyti žmones nuo koronaviruso.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Aug 17, 2021, 10:43 PM, atnaujinta Aug 17, 2021, 10:47 PM

Tačiau sostinėje panika apėmė daugelį gyventojų, kurie bijojo, kad pasikartos žiaurus Talibano islamistų valdymas, matytas 1996–2001 metais.

Talibano kovotojai perėmė kontrolės postus visame Kabule, o kovotojai su šautuvais, permestais per petį, vaikščiojo Žaliosios zonos, stipriai įtvirtinto rajono, kuriame yra dauguma ambasadų ir tarptautinių organizacijų, gatvėmis.

Talibai siekė įtikinti tarptautinę bendruomenę, kad afganai neturėtų jų bijoti, o vienas iš Talibano įkūrėjų Abdul Ghani Baradaras sakė, jog kovotojai turi parodyti, kad gali „tarnauti mūsų tautai ir užtikrinti saugumą“

Islamo tyrinėtojas profesorius Egdūnas Račius „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pakomentavo pastarųjų dienų įvykius ir įvardijo, kas Afganistano laukia ateityje.

Miglota ateitis

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) profesorius teigė, kad kol kas sunku vertinti kokių valdymo priemonių imsis Talibanas ir kiek jis bus panašus į 1996-2001 m. veikusį režimą.

„Klausimas ar naujasis Talibanas arba tai ką mes vadiname Talibanu, įves tokią pačią griežtą valdžią kokia buvo įvedę tarp 1996 ir 2001 m. Patys sukilėliai – dabar naujoji valdžia – skelbia, kad jie nebus tokie griežti, -pasakojo ekspertas. – Pavyzdžiui jie leis moterims eiti į mokyklas ir panašiai. Galbūt tai yra tiesiog nuraminimas tų pačių amerikiečių ir koalicijos, su kuria dabar iš karto nesinorima susipykti. Bet gali būti, kad yra liberalėjimo ar nuosaikumo ženklų. Kol kas sunku pasakyti.“

Tarptautinis pripažinimas

Kalbant apie naujosios Afganistano valdžios santykius su kitomis šalimis, E.Račius neabejojo – šilčiausi santykius Talibano režimas turės su kaimynine Pakistano valstybe.

De facto tarptautiniai santykiai tarp būsimosios valdžios ir Pakistano jau yra užmegzti, nes kaip bebūtų tai yra Pakistanas, kuris išsaugojo talibus ir leido jiems sugrįžti į Afganistaną, suburti tą naują koaliciją ir nuversti amerikiečių remtą vyriausybę. – Neabejojo islamo tyrinėtojas. – Tai Pakistanas turėtų būti ta šalis, kuri greitu metu turėtų pripažinti naują valdžią.“

Profesorius taip pat išskyrė kitas dvi pasaulio jėgas, kurios jau spėjo užmegzti santykius su Talibano valdžia. Tai Rusija ir Kinija. Pastaroji jau yra pažadėjus finansinę paramą talibams atstatant nuniokotą Afganistaną.

„Rusija ir Kinija panašu, kad yra linkusios, šiek tiek palaukusios irgi pripažinti naująją valdžią legitimę. Jos paliko savo ambasadas, neiškraustė, neevakavo“, – kalbėjo Artimųjų Rytų ekspertas.

Pasak E.Račiaus, Vakarų valstybių santykiai su Talibanu turėtų būti itin šalti: „Kalbėt apie vakarų valstybių norą normalizuoti santykius yra per anksti. Tikėtina, kad tie santykiai niekada nebus užmegzti, viliantis, kad galbūt vakarai išlauks tą periodą kai šin aujoji valdžia dėl vidaus spaudimo ir dėl kitų priežasčių pražus.

„Amerikiečiai išlaukė Tarybų Sąjungos žlugimo, tai kodėl neišlaukti Talibano žlugimo?“, – pridėjo VDU dėstytojas.

Kas pasikeitė per 20 metų?

Anot E.Račiaus, privalome suprasti, kad nuo 2001 metų, kai talibai buvo išstumti iš Kabulo, jie neišnyko, o tik pasitraukė į atokesnes provincijos gyvenvietes.

„Per duos 20 metų Talibanas niekur nebuvo dingęs, jis buvo pasitraukęs iš miestų, bet provincijoje jie valdė. Jeigu pamenate Lietuvos kuruotą Goro provinciją, dviejose pietinėse srityse Talibanas visą laiką buvo ir mūsų kariai ten nevykdavo, nes buvo per daug pavojinga, – priminė E.Račius. – Kad 20 metų nebuvo Talibano, o dabar sakyt, kad jis kaip grybas po lietaus išdygo nebūtų visai teisinga.“

Pasak profesoriaus, didžiajai daliai Afganistano gyventojų gyvenimas šalia talibų buvo įprastas.

„Taip, Kabulas buvo be Talibano visus 20 metų, kai kurie didieji šalies miestai taip pat. Bet didelė dalis tikrai negyveno taip ramiai, kad talibų nebūtų kur nors aplinkui, – įsitikinęs tarptautinių santykių ekspertas. – Tiems žmonėsm nėra didelio pokyčio.“

Lietuva

Paklaustas apie galimą šiuo metų į Lietuvą plūstančių migrantų skaičiaus pasidėjimą, E.Račius teigė, jog jei Lietuva sulauks migrantų iš Afganistano, jiems Lietuva taps tik tarpinė stotelė.

"Lietuva niekada nebuvo, nėra ir sunku įsivaizduoti, kad būtų ta šalis į kurią norėtų atvykti migruojantys žmonės. Klausimas yra ar Lietuva jiems taptų tranzito šalimi", - įsitikinęs E.Račius.

Vis dėlto profesoriaus nuomone, migrantų srautų valdymas nėra Lietuvos rankose. Būtent tuo Rusijos ir Baltarusijos priklausys kiek migrantų gali bandyt nelegaliai kirsti valstybės sieną.

"Visus tuos 3 dešimtmečius Lietuvos nepriklausomybės, kiekvienais metais dešimtys ar kartais iki šimto afganistaniečių atvykdavo per Lietuvą ar į Lietuvą ir prašydavo prieglobsčio. Šia prasme nėra mums nauja, - dėstė profesorius. - Klausimas ar tas skaičius galėtų labai padidėti ir aš atsakyčiau, kad viskas priklauso nuo Kremliaus ir Minsko. Jei jie ir toliau žais tą žaidimą, kurį ką tik žaidė su irakiečias, tai tada taip, tie skaičiai galėtų potencialiai didėti."

Kaltė skrieja JAV?

Islamo tyrinėtojas įsitikinęs, JAV kareivius reikėjo patraukti anksčiau, tačiau sutiko, kad šis veiksmas buvo neišvengiamas.

„Manyčiau, jog tai buvo itin pavėluotas veiksmas. Jau Baracko Obamos administracija turėjo išvesti karius, tuo metu sukilėliai nebuvo tokie stiprūs ir galbūt būtų ėję į derybas dėl valdžios perdavimo ar kažkokios pereinamosios koalicijos sudarymo. Dabar jau buvo pavėluota ir sakykim taip, bent dvejomis administracijomis per vėlai. Turėjo Donaldas Trumpas tą padaryti, dabartinei JAV administracijai jau nebebuvo pasirinkimo. Absoliučiai beprasmiška laikyti karius, net neabejotina, kad žvalgybos informacija leido prezidentui suprasti, kad ten tokia situacija, kokios išlaikyti ilgai nepavyktų", - užtikrintai kalbėjo E. Račius.

Kalbėdamas apie Afganistano visuomenės ateitį, E.Račius išliko ramus: "Absoliuti dauguma afganistaniečių yra visiškai patenkinti islamiška etika ir tik nedidelė dalis progresyviai mąstančių ir gyvenančių žmonių jaučia, kad jų gyvenimo kokybė praktiškai žlunga ar jiems gresia akivaizdus pavojus.

Ką matome Kabulo oro uoste nebūtinai reikėtų traktuoti kaip politinius, karo pabėgėlius. Tai gali būti daugybė oportunistų ar šiaip individualių žmonių, kurie mato, kad chaosus galima pasinaudoti ir išvykti."

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.