Kas laukia Afganistano moterų ir mergaičių? Kelios žinutės jau priminė tamsiuosius laikus

Talibano kariams žaibiškai užkariavus Afganistaną, visa moterų ir merginų karta, užaugusi su teisėmis ir laisvėmis, pateko tarp pažeidžiamiausių visuomenės grupių.

Po įvykių Afganistane moterys ir mergaitės tapo nesaugios.<br>APF/Scanpix nuotr.
Po įvykių Afganistane moterys ir mergaitės tapo nesaugios.<br>APF/Scanpix nuotr.
Į Afganistano moteris taikomasi už pasisakymus prieš Talibano vykdomas atakas, o į kai kurias tiesiog už tai, kad užima vadovaujančias pareigas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Į Afganistano moteris taikomasi už pasisakymus prieš Talibano vykdomas atakas, o į kai kurias tiesiog už tai, kad užima vadovaujančias pareigas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Į Afganistano moteris taikomasi už pasisakymus prieš Talibano vykdomas atakas, o į kai kurias tiesiog už tai, kad užima vadovaujančias pareigas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Į Afganistano moteris taikomasi už pasisakymus prieš Talibano vykdomas atakas, o į kai kurias tiesiog už tai, kad užima vadovaujančias pareigas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Po įvykių Afganistane labiausiai sunerimo moterys ir mergaitės.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Po įvykių Afganistane labiausiai sunerimo moterys ir mergaitės.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Po įvykių Afganistane labiausiai sunerimo moterys ir mergaitės.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Po įvykių Afganistane labiausiai sunerimo moterys ir mergaitės.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Po įvykių Afganistane labiausiai sunerimo moterys ir mergaitės.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Po įvykių Afganistane labiausiai sunerimo moterys ir mergaitės.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Po įvykių Afganistane labiausiai sunerimo moterys ir mergaitės.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Po įvykių Afganistane labiausiai sunerimo moterys ir mergaitės.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Aug 18, 2021, 6:40 AM, atnaujinta Aug 18, 2021, 8:28 AM

Talibams įsitvirtinus šalies sostinėje, iš kurios jie buvo išvaryti prieš du dešimtmečius, moterys baiminasi, kad sunkiai iškovotų teisių ir laisvių gali greitai nebetekti.

Į Afganistano moteris taikomasi už pasisakymus prieš Talibano vykdomas atakas, o į kai kurias tiesiog už tai, kad užima vadovaujančias pareigas.

Liepą Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad nuo 2021 m. pradžios civilių gyventojų mirčių skaičius Afganistane padidėjo beveik 50 proc., o tarp žuvusiųjų ir sužeistųjų – moterų ir vaikų buvo daugiau nei pirmuosius šešis bet kurių metų mėnesius nuo 2009 m., kuomet JT pradėjo fiksuoti tokio pobūdžio statistiką.

Afganistano vyriausybė didžiąja dalimi tikslinių žmogžudysčių apkaltino Talibaną, tačiau radikaliosios grupės atstovai tokius kaltinimus neigia.

Talibanas apribos laisvę visais lygmenimis ir tai yra prieš ką mes kovojame, – rugpjūčio 13 d. "Reuters" sakė Afganistano vyriausybės atstovas prieš Kabulo konrolę perimant talibams. – Labiausiai kenčia moterys ir vaikai, o mūsų pajėgos stengiasi išsaugoti demokratiją. Pasaulis turėtų mus suprasti ir mums padėti.“

„Žlunga mūsų pasaulis“

Sostinei patekus į islamistų sukilėlių rankas bei NATO pajėgoms galutinai palikus šalį, toks pagalbos šauksmams yra per vėlus.

Pasirodė daugybė pranešimų apie nuo durų iki durų vaikštančius talibus, rengiančius sąrašą moterų ir mergaičių nuo 12 iki 45 metų, kurios vėliau bus verčiamos tuoktis su Talibano kovotojais. Moterims sakoma, kad jos negali palikti namų be vyro palydos, nebegali dirbti, mokytis ar savo nuožiūra pasirinkti drabužių, kuriuos nori dėvėti. Taip pat uždaromos ir mokyklos.

Visa Afganistano moterų karta, įžengusi į viešąjį gyvenimą – įstatymų leidėjos, žurnalistės, vietos valdžios atstovės, gydytojos, slaugytojos, mokytojos ir viešojo administravimo darbuotojos prarado savo darbus. Kartu su kolegomis vyrais jos stengėsi ne tik panaikinti šalyje įsišaknijusį stereotipą, nurodantį, kad moterys negali užimti vadovaujamųjų pareigų bei kurti demokratiškai valdomą pilietinę visuomenę, bet ir atverti daugiau galimybių ateities moterų kartoms.

26-erių Zahra yra viena iš daugelio jaunų moterų, bijančių, kad jų išsilavinimas ir ambicijos nueis veltui. Ketvirtadienio vakarą ji stebėjo kaip Talibanas užplūdo jos gimtąjį miestą Heratą, trečią pagal dydį Afganistano miestą ir iškėlė savo vėliavas.

„Esu labai sukrėsta, – naujienų agentūrai AP kalbėjo moteris, kuri lygšiol dirbo ne pelno siekiančioje organizacijoje, skirtoje didinti moterų sąmoningumą. – Kaip aš, kaip moteris, kuri sunkiai dirbo ir stengėsi mokytis bei tobulėti turėčiau jaustis, kai esu priversta slėptis namuose?“

Zahra nustojo eiti į darbą biure prieš mėnesį, kai tapo aišku, kad Talibanas artinasi, ir pradėjo dirbti iš namų. Tačiau nuo ketvirtadienio ji nebegali dirbti net ir nuotoliniu būdu.

Daugelis kitų išsilavinusių moterų iš Afganistano išreiškė nusivylimą ir pagalbos prašė socialinėse medijose.

„Žlungant kiekvienam miestui, žlunga žmonių kūnai, žlunga svajonės, žlunga istorija ir ateitis, žlunga menas ir kultūra, žlunga gyvenimas ir grožis, žlunga mūsų pasaulis“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė fotografė Rada Akbar.

Buvusi įstatymų leidėja ir vyresnioji Afganistano prezidento Ashfaro Ghani patarėja, Afganistano aukščiausiosios nacionalinio susitaikymo tarybos narė Farkhunda Zara stebėjo kaip per 20 metų atsivėrė jos šalis, kad taptų pasaulinės bendruomenės dalimi, tačiau dabar bijo, kad valstybė gali sugrįžti į tamsiąsias dienas.

„Mano didžiausia baimė dabar yra tai, kad jie atskiria vadovaujančias pareigas užimančias moteris, kurios iki šiol turėjo tvirtą balsą prieš galingiausius smurtautojus, bet tuo pačiu su jais bendradarbiavo, kad pakeistų situaciją, – dienraščiui „Bloomberg“ interviu sakė ji. – Jei jie atsikratys šiomis lyderėmis, kas liks atstovauti moterų interesus ir kas gins per pastaruosius 20 metų pasiektus laimėjimus?“

Talibano lyderiai, derybų su Vakarų ir kitų šalių vadovais metu, ne kartą patikino, kad moterys ir toliau turės lygias teises pagal islamo įstatymus, įskaitant galimybes dirbti ir gauti išsilavinimą, tačiau miestuose, kuriuos jau spėjo užimti Talibanas, moterys jau pradeda prarasti savo darbus, kuriuos perima vyrai.

Liepos mėnesį ginkluoti talibai priekabiavo ir užgauliojo dviejų banko skyrių (Kandahare ir Herate) darbuotojas. Apsiginklavę islamistai lydėjo moteris į jų namus ir liepė joms daugiau negrįžti į darbus, kurie esą atiteks šių moterų giminės vyrams.

„Labai keista, kai tau neleidžia eiti į darbą, bet dabar taip yra“, – sakė 43 metų moteris, dirbusi banko sąskaitų skyriuje Noor Khatera.

„Pati išmokau anglų kalbos ir netgi dirbti kompiuteriu, tačiau dabar turėsiu ieškoti vietos kur galėčiau tiesiog dirbti moterų aplinkoje.“

Moterų padėtis valdant Talibanui

Kai fundamentalistų grupė 1996-2001 m. valdė Afganistaną, buvo įvestas šariato įstatymas – griežtas islamo teisės aiškinimas. Šio teisės akto pagrindu moterims buvo uždrausta dirbti, o mergaitėms – lankyti mokyklą, visos moterys, norėdavusios išeiti iš namų, turėjo būti lydimos vyro iš savo šeimos, o viešose vietose privalėjo slėpti savo veidą burka.

Moterys, pažeidusios taisykles, neretai buvo mušamos ir žeminamos religinės Talibano policijos. Talibanas taip pat vykdė viešas mirties bausmes, nukirsdavo vagims rankas ir svetimavimu kaltinamas moteris užmėtydavo akmenimis.

Iki šiol nebuvo pranešta apie tokias ekstremalias priemones Talibano naujai užimtose vietovėse. Tačiau didelis kiekis pranešimų susijusių su talibų karių elgesiu su moterimis, rodo, kad jie ketina grįžti prie ankstesniojo griežto šariato valdymo.

Niūri studentų ateitis

Afganistano Amerikos universiteto viceprezidentė Victoria Fontan sakė „France24“, kad Afganistano moterų ir mergaičių , o ypač studenčių, ateitis yra labai niūri.

Profesorė atskleidė, kad dalis jos studenčių buvo įkalintos Talibano užgrobtuose Kandaharo ir Herato miestuose.

„Gyvenimas joms yra labai sunkus, – kalbėjo ji. – Ar jos galės tęsti studijas internetu? Telekomunikacijos bus viena pagrindinių Talibano strategijų, todėl, kadangi internetas studentėms tampa vienintele erdve, kur gali mokytis ir laisvai reikštis, jos bijo, kad ilgainiui bus priverstos ne tik didžiąją dalį laiko likti namuose, bet ir praras galimybę siekti išsilavinimo.“

Visgi egzistuoja ir labiau optimistiškų požiūrių. Humanitarinės organizacijos „Care International“ šalies direktorė Kabule tiki, kad pastarųjų dviejų dešimtmečių moterų pasiekimus ištrinti bus sunku, net jei Talibanui ir pavyks perimti šalies kontrolę.

„Jie negali „atmokyti“ milijonų žmonių, – ji sakė AP. – Jei moterys ir grįš tarp keturių sienų, jos bent jau galės mokyti savo pusseseres, kaimynes ir savo vaikus taip, kaip prieš 25 metus to daryti buvo neįmanoma.“

Tačiau didžiulė dalis moterų nusprendžia bėgti. JT pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo gegužės pradžios namus paliko beveik 250 tūkst. afganų, iš kurių 80 proc. yra moterys ir vaikai.

Valstybės prezidentas A.Ghani nutraukė tris tylos dienas ir kreipėsi į savo bendrapiliečius, sakydamas, kad jo pagrindinė pareiga dabar yra užkirsti kelią bet kokiai destrukcijai ir nestabilumui.

Bet Afganistano moterims, kurios jau susiduria su Talibano represijomis ir patiria anksčiau turėtų laisvių apribojimus, ši žinutė daug vilties neteikia.

26-erių moterų teisių gynėja iš Kabulo Zarmina Kakar prisiminė Talibano valdymo laikus, kai mama išsivedė ją nusipirkti ledų, o Talibano kareivis nuplakė ją botagu už tai, kad akimirkai atidengė savo veidą.

„Šiandien jaučiu, kad jei Talibanas ir vėl ateis į valdžią, mes grįšime į tas pačias tamsias dienas“, – baiminosi ji.

Parengta pagal „France24“ inf.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.