Vakcinacijos punktai Lenkijoje tapo karo zona, medikai – skiepų priešininkų taikiklyje

Po mėginimo įsilaužti į skiepijimo centrą ir dviejų vakcinavimo punktų padegimų Lenkijos vyriausybė nurodė policijai sustiprinti tokių patalpų saugumą. Į pareigūnus dėl apsaugos kreipiasi ir medikai.

Koronaviruso skyriuose dirbantys medikai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Koronaviruso skyriuose dirbantys medikai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Po demonstracijų prieš vakcinas ir pandemijos ribojimus Lenkijoje antiskiepininkai perėjo prie smurtinių veiksmų. Medikams grasinama mirtimi.<br>„ZUMA Press“ nuotr.
Po demonstracijų prieš vakcinas ir pandemijos ribojimus Lenkijoje antiskiepininkai perėjo prie smurtinių veiksmų. Medikams grasinama mirtimi.<br>„ZUMA Press“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Specialiai „Lietuvos Rytui“, Varšuva

Aug 19, 2021, 9:00 PM, atnaujinta Aug 19, 2021, 9:09 PM

Lodzės ligoninės gydytojas Tomaszas Karauda per pandemijos piką dirbo skyriuje, į kurį guldyti sunkiausi COVID-19 pacientai. Sukrėstas mirštančių žmonių skaičiaus T.Karauda įkūrė tinklapį, kuriame pasakojo apie ligos simptomus, eigą, gydymą, ragino žmones dėvėti veido kaukes, laikytis atstumo, skiepytis.

Tokie T.Karaudos patarimai ėmė piktinti vakcinos priešininkus, o neigiami jų komentarai virto linkėjimais mirti ir grasinimais susidoroti.

Taikiklyje – medikai

Kai gatvėje keletą kartų buvo atpažintas ir išplūstas antivakserių, T.Karauda į darbą ir iš jo ėmė vaikščioti maskuodamas išvaizdą: kad būtų sunkiau atpažįstamas, užsidėdavo akinius, užsimaukšlindavo kepurę ir net prisiklijuodavo ūsus.

Vis dėlto kai atskriejo grasinimai susidoroti ir su vaikais bei žmona, T.Karauda kreipėsi pagalbos į regioninę gydytojų sąjungą. Nuspręsta piktavalius paduoti į teismą, apmokėti advokato paslaugas, o policijos paprašyta saugoti T.Karaudą.

Pareigūnų apsaugos prireikė ir Lenkijos vyriausybei patarinėjančios medikų tarybos nariui Krzysztofui Simonui. Profesorius grasinimų mirtimi ėmė gauti po to, kai pasiūlė privalomai skiepyti kai kurių profesijų atstovus.

K.Simonas teigia, kad vyriausybė per ilgai ignoravo antivakserių išpuolius ir propagandą, o prezidentas Andrzejus Duda nepadėjo medikams pats neskubėdamas skiepytis ir nekritikuodamas vakcinos priešininkų.

Šį mediką šokiravo, kad teisėsauga net nesiėmė tirti grasintojo elgesio: prokurorė esą pareiškė, jog tai tik apsižodžiavimas, o ne nusikaltimas.

Atsiribojo nuo profesorių

Įdomu, kad idėjiniais Lenkijos antivakserių vadais tapo keli medikai. Vienas jų – 1991–1993 m. sveikatos apsaugos viceministro pareigas ėjęs Zbigniewas Halata.

71 metų epidemiologas kadaise buvo laikomas dideliu autoritetu ir net patarinėjo Kenijos vyriausybei kovojant su infekcijomis.

Išėjęs į pensiją Z.Halata ilsėjosi, bet kilus koronaviruso pandemijai netikėtai pradėjo teigti, kad Pasaulio sveikatos organizacija slepia turimą vaistą nuo šios ligos, o platinami skiepai yra kenksmingas „eksperimentinis genetinis gydymas“.

Panašiai prakalbo ir Radomo technologijos universitete dirbantis augalų genetikos profesorius Romanas Zielinskis.

60-metis pradėjo agituoti medikus neskiepyti žmonių nuo COVID-19, nes sukurtos vakcinos esą yra invazinės, prilygstančios piktybinėms vėžio ląstelėms.

R.Zielinskis postringavo, kad skiepai moterims gali sukelti nevaisingumą, išprovokuoti kūdikių mirtį ar apsigimimus.

Lenkijos mokslų akademija atsiribojo nuo minėtų dviejų profesorių pareiškimų pavadindama juos prasimanymais, prasilenkiančiais su moksliniais faktais.

Priešinosi nuo seno

Sveikatingumo tinklapis „Medonet“ priminė, kad skiepų priešininkais Vakarų pasaulyje save laiko apie 13 proc. žmonių, o antivakserių judėjimai apskritai kilo dar prieš išrandant pirmą vakciną.

Kinijoje jau XVI a. buvo aprašyta, kaip, sveikam žmogui davus truputį sergančiųjų raupais žaizdų išskyrų, jis susirgo lengvai ir tapo atsparus šiai epidemijai.

Skiepus nuo raupų Edwardas Jenneris XVIII a. pabaigoje ėmė kurti susidomėjęs faktu, kad Indijoje, Kinijoje, Afrikos šalyse žmonės patys naudojo panašų gydymą, medikų pavadintą variolacija.

E.Jenneriui pagaminus laboratorinius skiepus nuo raupų 1853 m. Jungtinėje Karalystėje buvo priimtas įstatymas dėl privalomo vaikų vakcinavimo grasinant tėvams 1 metų kalėjimu už jo nepaisymą.

Tam prieštaraujantieji įkūrė Lygą prieš prievartinį skiepijimą. Panašios organizacijos netrukus atsirado ir JAV, o jų lyderiai privalomą vakcinavimą prilygino despotizmui, gąsdino, kad skiepuose yra nuodingų medžiagų.

Skiepų priešininkai ragino gydytis žolelėmis ir homeopatiniais vaistais, nors buvo akivaizdu, kad tokiu būdu epidemijų įveikti neįmanoma.

Antivakserių organizacijų populiarumą didino tai, kad prie jų prisijungė kai kurios to meto garsenybės, pavyzdžiui, dramaturgas George’as Bernardas Shaw.

Skiepų neigėjai dar labiau suaktyvėjo po šimtmečio, kai mokslininkai pagaliau sukūrė vakcinas ir nuo kitų ligų, pradžioje – nuo pasiutligės.

Pasipriešinimą paskatino ir nekokybiškai pagamintų skiepų nuo tuberkuliozės skandalas Vokietijos mieste Liubeke 1929 m., kai gavę vakcinos dozę mirė 72 vaikai.

Gandus apie skiepų kenksmingumą didino pseudomoksliniai straipsniai ir knygos, ir tai paneigti atimdavo nemažai laiko.

1994 m. konkurso „Mis Amerika“ nugalėtoja tapusi nebylė Heather Whitestone pareiškė, jog klausą vaikystėje prarado dėl vakcinos. Nors tikrovėje taip nutiko dėl komplikacijų persirgus meningitu, po H.Whitestone žodžių daugybė tėvų atsisakė skiepyti savo kūdikius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.