Kanclerės kelionė surengta tvyrant įtampai Rusijos ir Vakarų šalių santykiuose dėl daugybės klausimų, įskaitant rusų opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno kalinimą.
A. Merkel padėjėjai leido suprasti, kad kadenciją baigiančios lyderės vizito data, sutampanti su A. Navalno apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, pasirinkta neatsitiktinai.
„Net jei tarp mūsų esama reikšmingų nesutarimų, kalbamės vieni su kitai – ir taip turėtų likti“, – sakė A. Merkel per susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dalį, kuri buvo transliuota per televiziją.
„Turime daug ką aptarti“, – pridūrė ji ir įvardijo keletą jų darbotvarkės klausimų, įskaitant Talibano sugrįžimą į valdžią Afganistane.
Kalbėdamas su A. Merkel, V. Putinas pareiškė, kad Vokietija yra viena iš „pagrindinių Rusijos partnerių Europoje, pasaulyje ir apskritai“.
„Taip yra ir dėl mūsų dedamų pastangų“, – pridūrė rusų prezidentas, pasitikęs A. Merkel su gėlių puokšte.
V. Putinas išreiškė viltį, kad šis vizitas bus ne tik „atsisveikinamasis“, bet ir „rimtas“.
„Sunki našta“
Vokiečių lyderė, ketinanti pasitraukti iš politikos po rugsėjo 26 dieną Vokietijoje vyksiančių visuotinių rinkimų, savo pirmuosiuose komentaruose nepaminėjo 45 metų A. Navalno, šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę netoli Maskvos esančioje kolonijoje dėl kaltinimų senoje sukčiavimo byloje.
A. Merkel aplankė A. Navalną, kai šis po atakos buvo gydomas Berlyno ligoninėje „Charite“.
Europos laboratorijoms nustačius, kad Kremliaus kritikas buvo apnuodytas cheminiu ginklu „Novičiok“, vokiečių lyderė dėl atakos apkaltino Kremlių ir paragino paleisti opozicionierių. Pats V. Putinas neigia kaip nors prisidėjęs prie šio išpuolio.
A. Merkel atstovas Steffenas Seibertas pažymėjo, kad ši ataka užkrauna „sunkią naštą“ dvišaliams santykiams.
„Mūsų reikalavimai vis dar neįvykdyti“, – anksčiau šią savaitę sakė S. Seibertas ir pridūrė, kad šis klausimas kol kas „neišspręstas“.
Pasak Eliziejaus rūmų, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėdamas telefonu su V. Putinu A. Merkel vizito išvakarėse, paragino paleisti A. Navalną.
Po savo vizito Maskvoje, kur Kremliaus šeimininkas retai priima svečius iš Vakarų, kanclerė išvyks į Rusijos varžovę Ukrainą.
A. Merkel, užaugusi komunistinėje Rytų Vokietijoje, ir ten KGB agentu kadaise dirbęs V. Putinas moka vienas kito kalbas.
Per 16 kanclerės valdymo metų abu lyderiai išlaikė dialogą, nors Vokietijos ir Rusijos santykiai buvo įtempti ir temdomi įvairių klausimų – nuo įtariamų kibernetinių atakų iki konfliktų Ukrainoje bei Sirijoje.
A. Merkel ragina paleisti A. Navalną, atšaukti NVO uždraudimą
„Pareikalavau paleisti Aleksejų Navalną ir pabrėžiau, kad mes ir toliau stebėsime šią bylą“, – po susitikimo su rusų prezidentu Vladimiru Putinu žurnalistams sakė A. Merkel.
A. Navalnas laikomas griežto režimo kalėjime netoli Maskvos. Jis buvo įkalintas vasarį, sugrįžęs iš Vokietijos, kur gydėsi po sunkaus apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, dėl kurio kaltina Kremlių.
Kremlius neigia nuodijęs A. Navalną ir tvirtina, kad jo įkalinimas nėra politinis – kad jis tiesiog neprisistatydavo Rusijos pareigūnams, kaip privalėjo pagal ankstesnio lygtinio nuteisimo sąlygas. Tuo metu A. Navalnas gydėsi Vokietijoje.
A. Navalno judėjimas Rusijoje patiria beprecedentį spaudimą prieš rugsėjį įvyksiančius šalies parlamento rinkimus.
Šį mėnesį Rusijos tyrėjai apkaltino A. Navalną naujais nusikaltimais, galinčiais pratęsti jo kalinimą laikotarpiu iki trejų metų. Jei bus pripažinta jo kaltė, jis nebus paleistas iki 2024-ųjų, kai Rusijoje turi įvykti prezidento rinkimai.
Nevyriausybinių organizacijų klausimas
A. Merkel taip pat pasiūlė Rusijai iš „nepageidaujamų“ organizacijų sąrašo išbraukti tris vokiečių NVO, anksčiau dalyvavusias dvišalio bendradarbiavimo forume „Peterburgo dialogas“.
„Esame nusivylę, kad į nepageidaujamų organizacijų sąrašą įtrauktos trys vokiečių NVO, daug nuveikusios „Peterburgo dialogo“ formatu, kalbant apie pilietinių visuomenių bendradarbiavimą. Norėtume pasidomėti, ar būtų galima tęsti „Peterburgo dialogo“ darbą, išbraukus šias organizacijas iš sąrašo“, – kalbėjo A. Merkel.
„Mano nuomone, tai būtų labai reikšmingas ženklas“, – pridūrė kanclerė.
Rusijos gegužę nepageidaujamomis pripažino tris Vokietijoje įsikūrusias nevyriausybines organizacijas: „Forum Russischsprachiger Europaer“ („Rusakalbių europiečių forumas“, FRE), „Zentrum fur die Liberale Moderne“ („Liberalios dabarties centras“, ZLM) ir „Deutsch-Russischer Austausch“ („Vokietijos ir Rusijos mainai“, DRA).
ZLM ir DRA buvo forumo „Peterburgo dialogas“ dalyvės.
Generalinei prokuratūrai nustačius, kad visų trijų organizacijų veikla „kelia grėsmę Rusijos Federacijos konstitucinės tvarkos ir saugumo pagrindams“, forumo organizatoriai nusprendė įšaldyti visus dvišalius renginius.
„Neteisingai“ įkalintas
Šiuo metu A. Navalnas laikomas griežtojo režimo kolonijoje Pokrove, esančiame už 100 km į rytus nuo Maskvos.
Šį mėnesį jam buvo pareikšta naujų kaltinimų; dėl jų opozicionieriui skirta laisvės atėmimo bausmė galėtų būti prailginta iki trejų metų. Jeigu jis bus pripažintas kaltu, į laisvę jis galės išeiti tik po 2024 metų – įvykus Rusijos prezidento rinkimų.
S. Seibertas pareiškė, kad A. Navalnas įkalintas „neteisingai“.
Savo žinutėje iš kalėjimo, kurią opozicionieriaus komanda penktadienį paskelbė „Instagram“ paskyroje, A. Navalnas pareiškė rugpjūčio 20 dieną „gimęs antrą kartą“, kai praradęs sąmonę per skrydį virš Sibiro pagalvojo, kad mirs.
Jis padėkojo savo šalininkams už raginimus nugabenti jį gydytis į užsienį.
„Jūsų dėka likau gyvas ir atsidūriau kalėjime“, – pajuokavo jis ir pridūrė: „Atsiprašau, negalėjau susilaikyti.“
Tuo metu žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ A. Navalno apnuodijimą pavadino „skandalingu nusikaltimu“, ragindama Rusiją jį skubiai ištirti.
„Vietoje to Rusijos vyriausybė nusprendė pasiųsti A. Navalną už grotų melagingu pagrindu“, – pabrėžiama penktadienį organizacijos paskelbtame pareiškime.
45 metų opozicionieriaus judėjimas Rusijoje patiria beprecedentį spaudimą prieš rugsėjį įvyksiančius parlamento rinkimus. Prognozuojama, kad V. Putiną remianti valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ per šį balsavimą susidurs su sunkumais.
A. Navalnas iš kalėjimo paragino tautiečius sabotuoti rugsėjį vyksiančius rinkimus, pasitelkiant „išmaniojo balsavimo“ strategiją – remti kandidatus, turinčius geriausius šansus įveikti su Kremliumi siejamus politikus.
Vokietijos lyderė sekmadienį susitiks su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tebetvyrant įtampai dėl Maskvos pajėgų, sutelktų prie Ukrainos sienos.
Vokietija yra viena iš galingųjų valstybių, siekiančių diplomatiškai nutraukti konfliktą Rytų Ukrainoje.
Aptarė „Nord Stream 2“ ir dujų tranzito per Ukrainą klausimus
Angela Merkel su Rusijos prezidentu Vladimiru aptarė Berlyno pasiektą susitarimą su Vašingtonu dėl prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“.
„Aišku, aptarėme „Nord Stream 2“ temą. Tai yra ne dvišalis Rusijos ir Vokietijos projektas, o europinio pobūdžio projektas, nes jame dalyvauja ir kitų šalių įmonės“, – kanclerė sakė per bendrą spaudos konferenciją po derybų.
„Kalbėjome apie Vokietijos ir JAV suderintą dokumentą. Taip pat su prezidentu aptarėme, kad Georgas Grafas Waldersee bus labai patyręs derybininkas dėl dujų tranzito per Ukrainą nuo 2024 metų. Toks yra jo uždavinys. Šiuo atveju mums tenka tam tikra atsakomybė, nepaisant visų ekonominių veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti“, – pridūrė A. Merkel.
G. G. Waldersee 2019 metais dalyvavo kaip Vokietijos pasiuntinys derybose dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą sutarties, kuri baigs galioti 2024-aisiais.
Nors Berlynas yra svarbus Kijevo sąjungininkas, jis kritikuojamas dėl paramos 10 mlrd. eurų vertės dujotiekiui „Nord Stream 2“, leisiančiam padvigubinti rusiškų dujų tiekimą Vokietijai – didžiausiai Europos ekonomikai.
Berlynas tvirtina, kad jam reikia papildomų dujų, nes nuspręsta palaipsniui atsisakyti anglių ir branduolinės energijos.
Tačiau šiam projektui aršiai priešinasi JAV ir kelios Europos šalys, teigiančios, kad jis padidins senojo žemyno energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir geopolitinę Maskvos įtaką.
Dujotiekis aplenkia Ukrainos dujų infrastruktūrą, o šalis netenka labai reikiamų mokesčių už tranzitą. Kijevas taip pat nuogąstauja, jog nebeliks svarbaus barjero, atgrasančio Rusiją nuo potencialios agresijos regione.
Rugpjūčio pradžioje JAV Valstybės departamentas paskelbė, kad A. Merkel perdavus valdžią būsimai Vokietijos vyriausybei Berlynas toliau laikysis Vokietijos prisiimtų įsipareigojimų dėl „Nord Stream 2“, įskaitant pastangas užtikrinti, kad rusiškos dujos Europai toliau būtų tiekiamos tranzitu per Ukrainą.
Anksčiau šiais metais JAV prezidento Joe Bideno administracija ir Vokietija sugebėjo pasiekti bendrą poziciją „Nord Stream 2“ klausimu. J. Bidenas liepos pabaigoje pareiškė, kad nebeturi vilčių sustabdyti šio prieštaringai vertinamo projekto, nes jam atėjus į valdžią dujotiekis buvo jau beveik užbaigtas.
Projektą vystanti bendrovė „Nord Stream 2 AG“ neseniai pranešė, kad dujotiekio statybos darbai užbaigti 99 procentais.
A. Merkel pažymėjo, kad „šiuo kontekstu aptarėme ir Rusijos santykius su ES“, atsižvelgianti į tarpvalstybinį energetikos išteklių tiekimą ir jo ryšį su pastangomis stabdyti klimato kaitą. Pasak kanclerės, „Rusija yra suinteresuota keistis nuomonėmis su Europos Sąjunga“.
„Aš irgi pažymėjau, kad pasisakau už tokį požiūrį“, – pridūrė ji.
