Kinijos 75 kilometrų ilgio problema dėl Talibano: šį kartą rūpi ne pinigai

Didžioji Pekino baimė yra ta, kad Talibanas Afganistane teiks tarpvalstybinę paramą uigūrų separatistams.

Kinijos košmaras yra islamistų teroro išpuoliai, kurie gali būti planuojami ir remiami per turimą trumpą sienos atkarpą. <br>AP/Scanpix nuotr.
Kinijos košmaras yra islamistų teroro išpuoliai, kurie gali būti planuojami ir remiami per turimą trumpą sienos atkarpą. <br>AP/Scanpix nuotr.
Kinijos košmaras yra islamistų teroro išpuoliai, kurie gali būti planuojami ir remiami per turimą trumpą sienos atkarpą. <br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Kinijos košmaras yra islamistų teroro išpuoliai, kurie gali būti planuojami ir remiami per turimą trumpą sienos atkarpą. <br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2021-08-23 20:46, atnaujinta 2021-08-23 21:02

Nors Kinija mėgavosi JAV žeminančiu pasitraukimu iš Afganistano, kai valstybinė žiniasklaida net pašiepiančiai perspėjo Taivaną, kad Amerika taip pat apleis savo draugus Taipėjuje, Pekinas tuo pat metu labai baiminasi dėl saugumo rizikos, kurią kelia Talibano sugrįžimas.

Kinijos košmaras yra islamistų teroro išpuoliai, kurie gali būti planuojami ir remiami per turimą trumpą sienos atkarpą.

Dar prieš Pekinui paskelbus naują represyvią politiką prieš uigūrų musulmonus Sindziango regione, kurio kaimynai ir yra Afganistanas, Kinijos kovos su terorizmu pareigūnai apkaltino Talibaną remiant uigūrų kovotojus, kurie, jų teigimu, suplanavo „tūkstančius“ atakų nuo 1990 m.

Kinija priskyrė kelis mirtinus išpuolius 2000 -aisiais ir 2010 -aisiais, įskaitant vieną prie 2013 m. Pekino Tiananmenio aikštės, uigūrų sukilėlių grupei, vadinamai Rytų Turkestano islamo judėjimu (ETIM).

Pekinas ypač susirūpinęs, kad regioninis nestabilumas gali atgaivinti afganų islamistų paramą kovotojams, susijusiems su ETIM. Praėjusį mėnesį Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi liepė Talibano įkūrėjui Mullah Abdul Ghani Baradar, kuris dabar gali tapti sekančiu Afganistano vadovu, nutraukti bet kokius ryšius su ETIM.

„Tikimės, kad Afganistano Talibanas padarys aiškią pertrauką bendradarbiavimui su visomis teroristinėmis organizacijomis, įskaitant ETIM, ir ryžtingai bei veiksmingai kovos su jomis, kad pašalintų kliūtis, atliktų teigiamą vaidmenį ir sudarytų palankias sąlygas saugumui, stabilumui, vystymuisi ir bendradarbiavimui regione“, – liepos pabaigoje vykusiame susitikime kalbėjo Kinijos diplomatas.

„Tikimės, kad Afganistano Talibanas ... susikurs teigiamą įvaizdį ir vykdys įtraukią politiką“, – pridūrė Wangas.

„Kinija sugalvojo pragmatiškus darbo su Talibanu būdus, tačiau jie vis dar nerimauja, kad Afganistanas bus draugiška aplinka uigūrų kovotojams ir kad Talibano pergalė sukels palankų poveikį karingumui visame regione“, – tvirtino Kinijos santykių su Pietų Azija ekspertas Andrew Smallas.

„Skirtingai nei paskutinį kartą, kai Talibanas perėmė valdžią [1996 m.], kinai žino, su kuo turi reikalų – jie su jais prekiauja jau daugiau nei 20 metų, – tikino A.Smallas. – Tai nereiškia, kad jiems bus labai patogu tvarkytis su ideologiškai griežtu islamistų judėjimu, įsipareigojusiu sukurti šariato valdomą valstybę.“

Ne viskas dėl pinigų

Nors Kinija naudoja savo gilias kišenes dideliems komerciniams projektams kurti, tai niekada nebuvo Pekino prioritetas Afganistane, kur jos interesai buvo palyginti nedideli. Efektyviai nekreipdamas dėmesio į Afganistaną, Pekinas pirmenybę teikė didelių pinigų infrastruktūros projektams Pakistane, įskaitant Gvadaro uostą, kaip dalį savo „Diržo ir kelio“ iniciatyvos, kuria siekiama sujungti savo eksportuotojus su vakarų rinkomis.

Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto vyresnysis darbuotojas Raffaello Pantucci pabrėžė, kad saugumas yra pirmoji problema, kai kalbama apie šią kaimynę.

„Pekinas ir toliau atliks savo vaidmenį, bet ne lyderiaujantį, ir sieks sutelkti dėmesį į savo interesus, kurie susirūpinimą dėl to, kad uigūrų kovotojai šalį naudoja kaip bazę kovai prieš juos“, – įsitikinęs R.Pantucci. Kol kas abi pusės pasižymi draugišku tonu.

Talibanas net siekė nuraminti Pekiną dėl susirūpinimo tarpvalstybiniais kovotojais.

„Žmonės iš kitų šalių, kurie nori naudoti Afganistaną kaip bazę [atakoms pradėti] prieš kitas šalis, mes įsipareigojame, kad jų neįsileisime, nesvarbu, ar tai asmuo, ar grupuotė nusiteikusi prieš bet kurią šalį, įskaitant Kiniją“, – kalbėjo Talibano atstova Suhail Shaheen.

Kol kas Kinija mažai ką gali pasiūlyti Talibanui ir visam Afganistanui, nes dar per anksti planuoti didelio masto ekonominius projektus šalyje, kurioje nėra jūros ir kurioje maždaug pusė iš 38 milijonų gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.

„Jie beveik neabejotinai bendradarbiaus su Talibano vadovaujama vyriausybe vykdydami ekonominius projektus, tačiau to bendradarbiavimo mastas ir apimtis dar paaiškė“, – mano A.Small. – Neaišku, ar Kinija yra pasirengusi dideliems ekonominiams įsipareigojimams, kol politinė ir saugumo padėtis ilgainiui nebus aiškiai stabili.“ Paruošta pagal „Politico“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.