„Juo greičiau galėsime užbaigti – juo bus geriau“, – J. Bidenas sakė komentuodamas planą evakuoti iš Talibano kontroliuojamo Kabulo JAV piliečius, kai kuriuos afganistaniečius ir amerikiečių karius.
„Kiekviena operacijų diena didina riziką mūsų pajėgoms“, – pridūrė jis.
JAV prezidentas sakė anksčiau antradienį aptaręs evakuacijos eigą su kitais Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais. Jie susitarė „tęsti mūsų glaudų bendradarbiavimą, kad žmonės būtų išgabenti kiek įmanoma veiksmingiau ir saugiau“.
„Dabartinis tempas leis mums užbaigti iki rugpjūčio 31 dienos“, – pridūrė J. Bidenas, sulaukęs kai kurių Europos lyderių spaudimo pratęsti šį terminą, kad būtų sudarytos sąlygos evakuoti visus, norinčius palikti Afganistaną.
Prezidentas sakė, kad laikytis rugpjūčio 31-osios galutinio termino yra svarbu, kad „Talibanas toliau bendradarbiautų ir leistų patekti į oro uostą visiems, kuriuos mes išgabename“.
„Paprašiau Pentagono ir Valstybės departamento parengti atsarginius planus, kad šis grafikas būtų patikslintas, jeigu tai taptų būtina“, – pridūrė J. Bidenas.
Talibanas kol kas bendradarbiauja su amerikiečiais, bet išlieka „didelė ir didėjanti rizika, kad ataką surengs teroristų grupuotė, žinoma kaip ISIS-K“ – „Chorasano islamo valstybė“, perspėjo JAV vadovas.
„Kiekviena diena tenai yra dar viena diena, kai žinome, jog ISIS-K siekia smogti oro uostui ir atakuoti tiek JAV, tiek sąjungininkų pajėgas ir niekuo dėtus civilius“, – pabrėžė J. Bidenas.
JAV vadovaujamos pajėgos intensyvino operacijas, kad išgabentų iš Kabulo tūkstančius žmonių, artėjant Vašingtono anksčiau nustatytam rugpjūčio 31-osios galutiniam terminui, iki kurio turi būti išvestos visos užsienio pajėgos.
J. Bidenas sakė, kad nuo rugpjūčio 14-osios, kai Talibanas perėmė Kabulo kontrolę, Jungtinės Valstijos evakavo 70,7 tūkst. žmonių, įskaitant 6,4 tūkst. – per ankstesnes 12 valandų.
JAV pareigūnai sakė, kad tarp išskraidintų iš Hamido Karzai tarptautinio oro uosto Kabule buvo daugiau kaip 4 tūkst. amerikiečių.
Dar kelis tūkstančius žmonių evakavo JAV sąjungininkės Europoje, tarp jų Vokietija ir Jungtinė Karalystė.
„Neužteks laiko“
Talibanas antradienį paragino kvalifikuotus afganistaniečius nebėgti iš šalies ir įspėjo JAV bei jų sąjungininkes NATO, kad nesutiks su evakuacijos termino nukėlimu.
Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų nutraukti „afganistaniečių ekspertų“, įskaitant inžinierius ir gydytojus, išvežimą iš šalies.
„Šiai šaliai reikia jų kompetencijos. Jie neturėtų būti išvežami į kitas šalis“, – per spaudos konferenciją Kabule pareiškė Z. Mujahidas.
Europos valstybės sako, kad nespės išskraidinti pavojuje atsidūrusių afganistaniečių iki rugpjūčio pabaigos, todėl J. Bidenas iš visų pusių yra raginamas pratęsti evakuacijos terminą.
Tačiau antradienį Z. Mujahidas pakartojo ankstesnį Talibano perspėjimą nepratęsti evakavimo iš šalies termino po rugpjūčio 31 dienos.
„Jie turi lėktuvų, jie turi oro uostą ir jie turėtų išgabenti iš čia savo piliečius bei kontraktininkus“, – sakė jis.
Vokietija antradienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės iki numatyto termino tiesiog neįstengs iš Kabulo išgabenti visų afganistaniečių, kuriems reikia apsaugos.
„Net jeigu (evakuacija) vyks iki rugpjūčio 31 dienos ar net keliomis dienomis ilgiau, neužteks [laiko] išskraidinti visus tuos, kuriuos mes arba Jungtinės Valstijos nori [išskraidinti]“, – televizijai „Bild TV“ sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
Anksčiau Prancūzija pareiškė, kad turės nutraukti evakavimą iš Kabulo oro uosto ketvirtadienį, jeigu JAV laikysis numatyto termino. Ispanija taip pat sakė negalėsianti išgelbėti visų afganistaniečių, dirbusių Ispanijos misijose.
Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles sakė, kad dėl Talibano patikrinimo postų ir smurto žmonėms sunku pasiekti Kabulo oro uostą ir įsėsti į kasdien iš Afganistano išskrendančius ispanų kariškių lėktuvus.
Europos Sąjungos lyderiai per G-7 susitikimą paragino J. Bideną toliau saugoti Kabulo oro uostą, kol bus užbaigtos operacijos pažeidžiamiems afganistaniečiams evakuoti.
Daug afganistaniečių baiminasi, kad islamistai vėl įves brutalų šariato režimą, panašų į gyvavusį per ankstesnį Talibano valdymą 1996–2001 metais, arba keršys už bendradarbiavimą su JAV palaikoma vyriausybe pastaruosius du dešimtmečius.
Antradienį Z. Mujahidas taip pat paragino Afganistano vyriausybėje dirbančias moteris likti namuose, kol saugumo padėtis šalyje pagerės.
Slaptas susitikimas
Tuo metu Pasaulio bankas paskelbė sustabdęs pagalbą Afganistanui ir išreiškė „didelį susirūpinimą“ padėtimi šioje šalyje po Talibano sugrįžimo į valdžią, ypač dėl perspektyvų moterims.
„Padarėme savo išmokų pertrauką... ir atidžiai stebime bei vertiname situaciją“, – sakė vienas Pasaulio banko pareigūnas.
Pasaulio bankas šioje šalyje vykdo daugiau kaip du tuzinus vystymo projektų ir nuo 2002 metų skyrė 5,3 mlrd. dolerių (4,5 mlrd. eurų), daugiausia subsidijomis, nurodoma institucijos interneto svetainėje.
Talibai savo žaibišką pergalę iškovojo J. Bidenui iš Afganistano išvedus beveik visus amerikiečių karius – tai buvo numatyta buvusio prezidento Donaldo Trumpo ir judėjimo anksčiau pasiektame susitarime.
Tačiau po Kabulo žlugimo J. Bidenas buvo priverstas sugrąžinti tūkstančius karių žmonių evakuacijai užtikrinti.
Laikraštis „The Washington Post“ antradienį pranešė, kad CŽV vadovas Williamas Burnsas surengė slaptą susitikimą Kabule su vienu iš Talibano įkūrėjų mula Abdul Ghani Baradaru. Šio susitikimo detalės neskelbiamos. Nei CŽV, nei Talibanas šios informacijos nepatvirtino.
Žmonėms skubant bėgti iš Kabulo buvo šiurpių scenų, žuvo mažiausiai aštuoni asmenys.
Talibanas ne kartą žadėjo, kad šįkart jo valdymas skirsis nuo 10-ojo dešimtmečio režimo, ir yra paskelbęs amnestiją vyriausybinių pajėgų nariams bei pareigūnams.
Tačiau Jungtinėms Tautoms pateiktame viename žvalgybos dokumente sakoma, kad talibai eina „nuo durų prie durų“ ir ieško buvusių vyriausybės pareigūnų bei žmonių, dirbusių su JAV ir NATO pajėgomis.
