Lenkijos žingsnis dėl pasienio įaudrino šalį: jautriausias klausimas – dėl 30 migrantų niekieno žemėje

2021 m. rugpjūčio 25 d. 06:19
Specialiai „Lietuvos Rytui“, Varšuva
Lietuvos sprendimas neįleisti į savo teritoriją Minsko režimo prie sienos specialiai gabenamų pabėgėlių paskatino analogiškai elgtis ir Lenkiją. Toks žingsnis sulaukė ne tiktai palaikymo, bet ir smarkios kritikos.
Daugiau nuotraukų (2)
Lenkijoje šeštadienį įsigaliojo Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos nutarimas, Lietuvos pavyzdžiu leidžiantis iš Baltarusijos nelegaliai patekusius asmenis grąžinti atgal.
Laikinai sustabdyta tam tikrų pasienio punktų veikla, todėl tose zonose negalima net pateikti prašymų pabėgėlio statusui gauti.
Vyriausybę palaikanti dešinioji žiniasklaida giria tiek sprendimą neįsileisti migrantų, tiek planus pasienyje skubiai nutiesti spygliuotą vielą, o tokių priemonių kritikus vadina Vladimirui Putinui ir Aliaksandrui Lukašenkai parankiais kvailiais.

Iš Talibano plūsta migrantų banga: vieni bus priglausti Ispanijoje, kiti – išsiųsti į kitas ES šalis

Bet opozicija teigia, kad nutarimas prieštarauja konstitucijai ir tarptautinėms konvencijoms, todėl Lenkijai grės finansinės nuobaudos dėl pabėgėlių teisių ignoravimo.
Humanitarinių organizacijų atstovams kelis kartus pavyko pirmiau už pasieniečius aptikti sieną kirtusius svetimšalius ir paimti jų raštiškus prašymus suteikti pabėgėlio statusą Lenkijoje.
Paaiškėjo, kad viena Afganistano, Irako ir Jemeno pabėgėlių grupė net devyniolika kartų įvairiose vietose perėjo Lenkijos sieną, tačiau buvo išsiųsta atgal į Baltarusiją. Šie žmonės minta vien lauko ir miško gėrybėmis, yra išsekę.
Daugiausia aistrų kelia pabėgėlių iš Afganistano grupė, įsirengusi stovyklavietę niekieno žemėje tarp Baltarusijos ir Lenkijos, prie Usnažo kaimelio Palenkės regione.
Dvi savaites po atviru dangumi gyvenančių trisdešimties afganistaniečių į savo teritoriją nebeįsileidžia nei Baltarusijos, nei Lenkijos pasieniečiai.
Vertindama šią situaciją žiniasklaida priminė, kad sovietmečiu lenkų pabėgėliai buvo globojami stovyklose Vakarų šalyse, o po Antrojo pasaulinio karo tūkstančius Lenkijos piliečių buvo priglaudęs ir maitino musulmoniškasis Iranas.
Garsus sovietmečio opozicionierius Wladislawas Frascyniukas pareigūnų elgesį su pabėgėliais pavadino nežmogišku ir darančiu gėdą šaliai: „Taip kariai nesielgia, tai šiukšlės.“
Už tokius žodžius W.Frascyniuką prokuratūrai apskundė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
O kraštutinių nacionalistų lyderis Robertas Bakiewiczius ragina vyriausybę veikti dar ryžtingiau. Jis siūlo imti pavyzdį iš Vengrijos, kuri 2015-aisiais pasistatė 4 metrų aukščio 175 km ilgio spygliuotos vielos tvorą pasienyje su Serbija, kai per ten buvo pradėję plūsti pabėgėliai. Kad būtų pigiau, detales tvorai gamino Vengrijos kaliniai, o statė kariškiai.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad užjaučia pabėgėlius, bet jie yra tapę A.Lukašenkos įrankiais, todėl Lenkija nenusileis ir principingai gins savo teritorijos suverenumą.
Visai kitokį migrantų problemos sprendimo būdą pasiūlė gynybos viceministras Waldemaras Skrzypczakas. Anot jo, Berlynui ir Paryžiui svarbiausia yra geri santykiai su Maskva ir ES milžinės nieko nedaro, kad pažabotų A.Lukašenką, todėl Lenkija pabėgėliams iš Baltarusijos turi atidaryti koridorių laisvai keliauti į Vakarų Europą.
Lenkija^Instantnelegalūs migrantai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.