„Nord Stream 2“ – ne pirmas kartas, kai Vokietija patiki savo energetinį saugumą Rusijai

Per Angelos Merkel vizitus Maskvoje ir Kijeve dominavo „Nord Stream 2“ tema. Vokietijos kanclerė žadėjo, kad neleis dujotiekio paversti Rusijos geopolitiniu ginklu, bet Ukrainos ir kitų Rytų Europos šalių nenuramino.

Baltijos jūros dugnu tiesiamas dujotiekis bus gyvybiškai svarbus Vokietijos pramonei, bet dar labiau padidins energetinę priklausomybę nuo Rusijos.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Baltijos jūros dugnu tiesiamas dujotiekis bus gyvybiškai svarbus Vokietijos pramonei, bet dar labiau padidins energetinę priklausomybę nuo Rusijos.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 26, 2021, 9:36 AM, atnaujinta Aug 26, 2021, 9:38 AM

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kanclerės akivaizdoje kalbėjo tiesiai: tai pavojingas Kremliaus ginklas, dujotiekis bus naudingas tiktai Rusijai, didžiausia rizika po jo užbaigimo atiteks Ukrainai, tačiau šis 10 milijardų eurų vertės projektas taip pat bus pavojingas visai Europai.

Baltijos jūros dugnu nutiestas „Nord Stream 2“ aplenks Ukrainą, atimdamas iš „Gazprom“ gaunamus mokesčius už dujų tranzitą.

Be to, jeigu nebereikės Ukrainos vamzdynų, nebeliks svarbaus barjero, atgrasančio Rusiją nuo galimos tolesnės agresijos, taip pat bus daug galimybių energetiniu šantažu spausti kitas Rytų Europos valstybes.

A.Merkel ramino, kad iki 2024 metų galiojantis Maskvos ir Kijevo susitarimas dėl dujų tranzito bus pratęstas, bet faktas – šiuo metu užbaigta 99 procentai „Nord Stream 2“ darbų.

Kodėl Vokietijos kanclerė, nepaisydama Rytų Europos šalių protestų, neseniai pasiekė susitarimą su JAV, kad šios nesipriešintų ir leistų baigti Rusijai tiesti dujotiekį?

Pirmas buvo G.Schröderis

Tai ne pirmas kartas, kai Berlynas patiki savo energetinį saugumą Rusijai.

2005-ųjų rugsėjį tuometis kancleris Gerhardas Schröderis, nujautęs artėjantį pralaimėjimą iš Rytų Vokietijos kilusiai fizikei A.Merkel, Berlyne susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir susitarė dėl dujotiekio, kuris vėliau buvo pavadintas „Nord Stream“.

Šių metų liepos pabaigoje V.Putinas neatvyko į Berlyną atšvęsti A.Merkel ir Jungtinių Valstijų susitarimo, kai prezidentas Joe Bidenas davė palaiminimą judėti į priekį antrajam projekto etapui – „Nord Stream 2“.

Bet vėliau A.Merkel paskambino V.Putinui.

„Rusijos prezidentas gyrė tvirtą Vokietijos lojalumą įgyvendinant šį grynai komercinį projektą, kuris skirtas Vokietijos energetiniam saugumui sustiprinti“, – buvo sakoma Kremliaus pranešime.

Dujotiekis – itin modernus

Nors beveik baigtas dujotiekis vis dar susiduria su stipriu pasipriešinimu JAV Kongrese ir didžiojoje ES dalyje, politinis susitarimas tarp A.Merkel ir J.Bideno suteikė pakankamai impulsų užbaigti projektą.

Kaip ir pradinio dujotiekio „Nord Stream“, baigto tiesti 2011 m., „Nord Stream 2“ dujos keliaus 1200 km per Baltijos jūrą, pradedant nuo Sankt Peterburgo regiono ir baigiant šiaurine Vokietijos pakrante.

Du vamzdynai, kurių bendras metinis pajėgumas yra apie 110 mlrd. kubinių metrų dujų, leis Rusijai apeiti sausumos kelius per Ukrainą, taip atrišant Maskvai rankas dar labiau spausti savo regioninius oponentus Ukrainos rytuose tebesitęsiant karui.

Nors daugelis sutaria, jog projektas padidins tiek Vokietijos, tiek visos Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų, Berlynas atmeta tokį susirūpinimą teigdamas, kad nėra jokio skirtumo, ar Rusijos dujos į Vokietiją atkeliauja per Ukrainą, ar per Baltijos jūrą.

Skirtumas tarp „Nord Stream“ ir esamos infrastruktūros per Ukrainą, kurios teorinė galia siekia 160 mlrd. kubinių metrų, yra panašus į šviesolaidžio kabelį ir varinį laidą.

Po penkių dešimtmečių naudojimo Ukrainos dujotiekis yra toks nesandarus, kad jam sutvarkyti reikėtų atseikėti maždaug 6 mlrd. eurų.

Tuo metu „Nord Stream“ dujotiekiai, kurie kartu kainavo mažiausiai 17,5 mlrd. eurų, yra itin pažangūs.

Paspaudęs jungiklį Rusijos monopolininkas „Gazprom“ gali be vargo pumpuoti dujas į Vokietiją už gerokai mažesnę kainą.

Reaktoriai bus išjungti

Vokietijos pramonė, kuriai labai reikia pigių ir patikimų energijos šaltinių, šiuo metu gyvena pakiliomis nuotaikomis.

Kitais metais Vokietija išjungs paskutinį branduolinį reaktorių ir planuoja iki 2038 m. uždrausti gaminti elektrą kūrenant anglis.

Nors šalyje auga atsinaujinančiosios energijos dalis, ji vis dar nesiekia 50 proc. visos energijos. Tai reiškia, kad nuspręsta pusę visos sunaudojamos elektros poreikio patenkinti naudojant gamtines dujas, kurios teršia mažiau nei anglys.

Dujos taip pat naudojamos 45 proc. Vokietijos namų ūkių šildymui.

Nyderlandai, kurie tiekia apie 30 proc. visų gamtinių dujų Vokietijai (Rusijai ir Norvegijai irgi tenka maždaug po trečdalį), planuoja iki 2030 metų nutraukti bet kokią šių išteklių gavybą, todėl „Nord Stream 2“ bus dar svarbesnis.

Projekto kritikai pabrėžia, kad Vokietija turi daugybę kitų būdų gamtinėms dujoms gauti: tai esamas rytinis kelias per Ukrainą, Baltarusiją ir Lenkiją, per Turkiją – iš pietų ar skystų gamtinių dujų pavidalu, jas importuojant laivais iš JAV.

Tačiau, žvelgiant vokiečių akimis, nė vienas šių variantų neatsveria „Nord Stream“ paprastumo ir patikimumo.

Gavo pelningą postą

Taigi ar Vokietija norėtų palikti Ukrainą ant ledo ir pakenkti santykiams su pagrindiniais sąjungininkais nuo Varšuvos iki Vašingtono, kad būtų užtikrinta prieiga prie pigių dujų? Atsakant vienu žodžiu – taip.

Įdomesnis klausimas – kodėl.

Daug rašyta apie mistinę trauką, kurią Rusijai jaučia vokiečių elitas, vadinamas „Russlandversteher“ – „Rusijai prijaučiantys“.

Vis dėlto kalbant apie G.Schröderį ir A.Merkel svarbūs ir kiti veiksniai.

Praėjus vos kelioms savaitėms po pasitraukimo iš kanceliarijos 2005-aisiais G.Schröderis buvo paskirtas „Nord Stream“ valdybos pirmininku.

Šios pareigos socialdemokratą pavertė turtingu žmogumi.

Kritikų akimis, G.Schröderis paaukojo savo reputaciją ir sutiko eiti patogiu V.Putino tarnybos keliu.

Nors tuo metu Lenkija ir Ukraina protestavo prieš sandorį, pasipriešinimas jam nė iš tolo nebuvo toks, koks yra šiandien.

2005 metais daugelis Vakarų šalių vis dar laikė V.Putiną potencialiu partneriu. Tada jis dar nežvangino ginklais pasienyje su NATO ir praėjo dar keleri metai, kol pradėjo karą su Gruzija ir aneksavo Krymą.

Pačioje Vokietijoje dujotiekio projektas nebuvo priimtas aršiai. Kai G.Schröderis perėjo į „Nord Stream“ praėjus vos kelioms savaitėms po pasitraukimo iš kanclerio pareigų, žmonės tik kilstelėjo antakius, tačiau Rusija nebuvo laikoma grėsme.

Juolab kad net Šaltojo karo metu Vokietija dešimtmečius pirko rusiškas dujas – dažnai nepaisydama JAV prieštaravimų.

Kainos atsidūrė aukštumose

A.Merkel motyvai remti „Nord Stream 2“ yra sudėtingesni ir norint ją suprasti reikia žvilgtelėti į 2011 metus.

Būtent tais metais po Fukušimos branduolinės katastrofos Japonijoje A.Merkel nusprendė pakeisti savo ankstesnį sprendimą pratęsti Vokietijos branduolinių reaktorių programą.

Šalis buvo įpusėjusi savo vadinamąjį „Energiewende“ – perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos, ir daugelis ekspertų tikino, kad branduolinės energijos reikės dar ilgesniam laikui, kol bus paspartinta vėjo ir saulės jėgainių elektros gamyba.

Tačiau vokiečius taip sukrėtė Fukušima, kad A.Merkel greitai sutiko grįžti prie plano – kuris iš pradžių buvo priimtas vadovaujant G.Schröderiui ir žaliesiems 2000 m. – išjungti paskutinį šalies reaktorių 2022 m.

Tuo metu branduolinė energija sudarė apie penktadalį visos Vokietijos elektros energijos gamybos.

Nutarus sustabdyti atomines elektrines įvyko tai, dėl ko Vokietijos pramonė perspėjo A.Merkel prieš dešimtmetį: pradėjo trūkti elektros energijos gamybai.

Dėl anglių nepatrauklumo, kainų augimo ir beveik baigus stabdyti branduolinę energetiką elektros energijos sąnaudos pramonei Vokietijoje yra didžiausios per dešimtmetį.

„Elektros energija Vokietijoje turi atpigti, kad mūsų įmonės galėtų konkuruoti tarptautiniu mastu“, – sakė socialdemokratų kandidatas į kanclerius finansų ministras Olafas Scholzas.

Alternatyvos nebeliko

Štai kokiai situacijai esant į Vokietiją įžengia „Nord Stream 2“.

Tarp A.Merkel ir V.Putino neatsirado netikėtų šiltų jausmų. Abu vien per šiuos metus daug kartų susirėmė dėl Rusijos lyderio agresijos kaimyninėse teritorijose ir kitų politinių klausimų.

Bet A.Merkel aiškiai įsitikinusi, kad rusiškos dujos labai svarbios tenkinant Vokietijos energetinius poreikius.

Iš tikrųjų vienintelis patikimas kanclerės noro paaštrinti Berlyno santykius su Vašingtonu paaiškinimas yra tas, kad ji mano, jog „Nord Stream 2“ yra gyvybiškai svarbus. Netgi jeigu ir V.Putinui tai bus naudinga.

A.Merkel neseniai buvo paklausta, ar ji gailisi dėl savo sprendimo pasitraukti iš atominės energetikos. Kanclerė tvirtino nesigailinti, bet pridūrė, kad dėl šio žingsnio artimiausioje ateityje Vokietijai reikės pasikliauti dujomis.

„Mes negalime – kaip kai kurie reikalavo – atsisakyti atominės energijos ir anglių, o tada kuo greičiau pasitraukti iš gamtinių dujų, – sakė A.Merkel. – Tai neįmanoma.“

Parengta pagal „Politico“ inf.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.