Šimtatūkstantiniai prancūzų protestai prieš „sveikatos pasus“: kas jų dalyviai ir ko jie siekia?

„Esu prieš skiepijimą tiek dėl medicininių priežasčių, ypač dėl saugumo ir silpnų apsaugos priemonių, tiek dėl politinio aspekto, nes skiepai yra mums primetami prievartiniu būdu“, – Euronews žurnalistams sakė B.Courcelle ir pridūrė, kad „jei esi prieš vakciną, logiškai esi ir prieš privalomą skiepijimą.“

Pagal rugpjūčio pradžioje parlamente priimtą įstatymą, skiepai tapo privalomi visiems sveikatos priežiūros darbuotojams, o paprasti piliečiai, norėdami lankytis viešose vietose, įskaitant kavines ir restoranus, privalo turėti ir darbuotojams pateikti sveikatos pasą, kuris atitinka Lietuvoje egzistuojantį galimybių pasą.

Liepos 20 d. B.Courcelle paskelbė internetinę peticiją, raginančią boikotuoti visas įmones, kurios reikalauja iš klientų sveikatos paso. Iki šiol peticiją yra pasirašę 1810 žmonių.

„Visa tai veda į masiškai stebimų žmonių visuomenę ir diskriminaciją tarp skiepytų ir neskiepytų“, – teigė jis.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir jo vyriausybės teigimu, tokios taisyklės būtinos siekiant užkirsti kelią naujam infekcijų šuoliui, kurį skatina lengviau plintanti „Delta“ koronaviruso atmaina.

Tačiau pasipriešinimas šioms, ne visiems priimtinoms, taisyklėms įgavo pagreitį – pirmuosiuose protestuose, vykusiuose liepos 17 d. visoje šalyje žygiavo apie 100 tūkst. žmonių, o didžiausias protestuotojų skaičius – 214,845 tūkst. – užfiksuotas rugpjūčio 7-ąją. Praėjusį savaitgalį aktyvumas buvo šiek tiek mažesnis – protestavo apie 175,5 tūkst. žmonių.

Daugelis su žiniasklaida bendravusių protestuotojų teigė, kad jie tiesiog gina asmeninę laisvę.

„Jei iki rugsėjo 15 d. nebūsiu pasiskiepijusi – prarasiu darbą. Man jau buvo grasinama, kad būsiu atleista. Šiandien aš esu už laisvę pačiai pasirinkti skiepytis ar ne“, – viename Paryžiaus protestų kalbėjo gydytojo kabineto sekretorė Celine Augen.

Kiti atkreipė dėmesį į tai, ką jie suvokia kaip nepakankamą COVID-19 vakcinos patikimumą.

„Mes vis dar esame klinikinių tyrimų etape. Mes nežinome, ar bus vidutinės ir tolimos perspektyvos šalutinių poveikių bei kaip jie pasireikš vaikams, paaugliams ir suaugusiems“, – nuogąstavo dviejų vaikų mama Claudine Nasso Gomo-Joly.

Tačiau būta ir dar radikalesnių šūkių bei plakatų, kaip ir Lietuvos protestuose, lyginusių valdžios taikomas priemones su nacių žiaurumais. Kai kurie demonstrantai segėjo geltonas žvaigždes, panašias į tas, kurias Antrojo pasaulinio karo metu naciai vertė nešioti žydų kilmės žmones.

Kas yra protestuotojai prieš Prancūzijos skiepų politiką?

Protestai prieš sveikatos pasą subūrė skirtingų žmonių, pykstančių ant vyriausybės dėl įvairiausių priežasčių, mišinį.

Nors dauguma Prancūzijos medicinos specialistų jau yra gavę bent vieną vakcinos dozę, kai kurie priešinasi vyriausybės sprendimui, nurodančiam, kad skiepai yra privalomi visiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Todėl balti gydytojų chalatai tapo ryškiu protestinio judėjimo simboliu.

Viename Paryžiaus maršų 39-erių ligoninės laboratorijos darbuotoja prisipažino ketinanti pirkti suklastotą skiepijimo pažymą tam, kad neprarastų darbo.

Kitas sveikatos priežiūros darbuotojas, apsirengęs Laisvės statulos kostiumu, žmonių „vertimą“ skiepytis pavadino „smurtiniu veiksmu“.

Keletas prancūzų gydytojų „antivakserių“ judėjime atliko svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, intensyvios terapijos skyriaus gydytojas Marselyje Louis Fouché įkūrė medicinos specialistų grupę „ReinfoCovid“, skeptiškai vertinančią skiepijimą nuo koronaviruso ir kitą pandemijos politiką.

Jos atstovai teigė, kad nuo tada, kai E.Macronas paskelbė naujas taisykles, grupė gavo labai daug prašymų prisijungti ir sakė, kad jų gretos „didėja kas valandą“.

Tūkstančiai žmonių atsiliepė į kraštutinės dešinės politiko, buvusio Marinos Le Pen padėjėjo Floriano Philippoto raginimus išeiti į gatves. Svarbu atkreipti dėmesį, kad politikas praėjusį mėnesį paskelbė dalyvausiantis 2022 m. prezidento rinkimuose.

Profesorius B.Courcelle sakė, kad yra kitos dešiniųjų partijos „Stokis, Prancūzija“, skatinusios protestus, narys.

Daug didesnė M. Le Pen „Nacionalinio sambūrio“ (RN) partija taip pat išreiškė nepritarimą sveikatos paso įvedimui.

„Jei esi migrantas, norintis nelegaliai patekti į Prancūzija, jokių problemų, bet vyriausybė siųs policiją kontroliuoti prancūzų, kurie nori išgerti kavos terasoje? Į kokį pasaulį mus veda Emmanuelis Macronas?“, – Prancūzijos televizijoje klausė partijos atstovas Sebastienas Chenu.

Reaguodamas į tai, kad kai kurie protestuotojai nešiojo geltonas žvaigždes, F.Philippotas pasakė, kad tai „neturėtų būti daroma“, tačiau pridūrė, kad tai „neatspindėjo visų protestuotojų“.

Anot B.Courcelle, geltonos žvaigždės pabrėžimas yra tik „viena iš E.Macrono strategijų judėjimui deligitimizuoti“.

Žymūs Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų veikėjai praeityje buvo teisti už antisemitizmą, rasizmą ir holokausto neigimą.

Kiti kraštutiniai politiniai judėjimai taip pat buvo garsiai atstovaujami pastaruosiuose protestuose. 24-erių rojalistas naujienų agentūrai AP sakė dalyvaujantis sukilime tam, kad pareikalautų „sugrąžinti Dievą ir karalių.“

Po netrumpos pertraukos „geltonųjų liemenių“ protestuotojai grįžo į gatves, priešindamiesi prieš vyriausybės sveikatos pasą ir tai, ką jie laiko „sveikatos diktatūra“.

Šio judėjimo „Facebook“ grupėje buvo skelbiami raginimai dalyvauti demonstracijose.

„Geltonųjų liemenių“ judėjimas prasidėjo 2018 m. rudenį, protestuojant prieš degalų mokesčio padidinimą, kuris, pasak demonstrantų, nubaudė skurdžiausiai gyvenančius Prancūzijos piliečius.

„Skiepyti ar ne, mes badaujame! Skiepyti ar ne, mes prarandame savo laisves!“ – Paryžiaus protesto akcijoje skandavo žymus „geltonųjų liemenių“ judėjimo veikėjas Jerome'as Rodriguesas.

Kaip ir „geltonųjų liemenių“ protestų metu, mobilizacija prieš sveikatos pasą panaudojo socialinių medijų galią tam, kad pasiektų plačius Prancūzijos visuomenės segmentus.

Prie „Facebook“ grupės „Anti-sveikatos pasas“ prisijungė daugiau nei 175 tūkst. vartotojų, o grupė „Ne privalomajam sveikatos pasui Prancūzijoje“ surinko apie 98 tūkst. narių.

Vienoje iš grupių vartotoja išreiškė abejones dėl galimybių priprasti prie naujų apribojimų, taikomų nepaskiepytiems žmonėms.

„Turėsiu pasiruošti nebežiūrėti filmų kino teatre, nebekeliauti dideliais atstumais, nebesėsti į traukinį. Daugiau nebegrįžti į prekybos centrą. Niekada nebenueiti į restoraną. Daugiau nebeiti į barą, – rašė ji. – Ar galėsiu prie to priprasti? Stipriai abejoju“.

Pasak prancūzų sociologų grupės, tyrusios nepasitikėjimą vakcinomis šalyje, moterys yra linkusios atsisakyti COVID-19 vakcinų dažniau nei vyrai.

„Tai gali reikšti, kad moterys yra labiau susirūpinusios dėl galimo injekcijos poveikio jų organizmui, ypač motinystės amžiuje, todėl jos yra jautresnės galimai ilgalaikei rizikai ir įtariau vertina sparčius technologinius pokyčius“, – rašė tyrėjai.

Tyrimo autoriai nustatė, kad socialinė nelygybė taip pat atlieka svarbų vaidmenį dvejojant dėl vakcinų.

„Mes taip pat nustatėme, kad žmonės, esantys socialinės hierarchijos apačioje, pagal išsilavinimą, finansinius išteklius ir imigracijos statusą, yra labiau linkę atsisakyti vakcinos nuo COVID-19.

Vakcinų skeptikų grupės, tokios kaip „ReinfoCovid“, teigia, kad jų narių skaičius išaugo nuo tada, kai vyriausybė paskelbė naujas skiepų taisykles.

Tačiau, remiantis apklausomis, dauguma Prancūzijos piliečių pritaria sveikatos paso galiojimui. 58 proc. prancūzų pasisako už sveikatos paso pratęsimą kavinėse ir restoranuose, o 66 proc. pritaria jo naudojimuisi norint patekti į kultūrines vietas.

Po to, kai E.Macronas paskelbė sugriežtintas taisykles, besiskiepijančių piliečių skaičius stipriai išaugo.

Nors Prancūzija tradiciškai buvo viena iš skeptiškiausiai prieš COVID-19 skiepus nusiteikusių šalių pasaulyje, nuo šių metų pradžios dvejojančių pradėjo sparčiai mažėti. Šiuo metu apie 71 proc. visų šalies gyventojų jau yra gavę bent vieną vakcinos dozę.

B.Courcelle teigė, kad nepasitikinčių vakcinomis mažėja, „nes vyriausybė manipuliuoja žmonėmis, pasitelkdama baimę“, o televizijos kanalus buvęs profesorius vadino vyriausybės „bendrininkais“.

„Panašu, kad baimė yra veiksminga priemonė“, – sakė jis.

Opozicijai prieš skiepų politiką išliekant aktyviai, valdžios atstovai baiminasi, kad „anti-vakcinacijos“ judėjimo šalininkai gali tapti radikalesni.

Protestinio judėjimo pradžioje vandalai nusitaikė į du skiepijimo centrus. Vienas buvo padegtas, o kitas aprašinėtas purškiamaisiais dažais. Ant sienų nugulė užrašai, nurodantys į nacių okupacijos „Vichy“ laikotarpį Prancūzijoje.

Vidaus reikalų ministrui Géraldui Darmaninui neseniai teko prašyti sustiprintos policijos apsaugos piliečių išrinktiems parlamentarams, nes daugelis jų sulaukė grasinimų iš radikalių kovotojų prieš vakcinas.

E.Macrono politinės partijos „Respublika, pirmyn!“ narys Alexandre‘as Freschi savo „Facebook“ paskyroje paskelbė keletą gautų grasinimų.

„Esu ginkluotas iki dantų, būkite atidūs, balsuodami dėl sveikatos paso, geriau nepaspauskite neteisingo mygtuko“, – rašė anonimas.