Šalies pirmojoje per pastaruosius 18 metų šnipinėjimo byloje figūruoja 47-erių įtariamasis, kurio vardas neskelbiamas. Pasak prokurorų, jis kaltinamas neteisėtu įslaptintų duomenų perdavimu, sukėlusiu pavojų nacionaliniam saugumui.
Kaltinamasis buvo dramatiškai areštuotas 2019 metų vasarį, kuomet pietavo Stokholmo centre su vienu rusų diplomatu, įtariamu dirbant žvalgybos tarnyboje.
Tas diplomatas buvo trumpam sulaikytas, bet vėliau buvo paleistas, nes turėjo neliečiamybę.
Dėl šnipinėjimo Rusijai šešeriems metams nuteistas A. Paleckis: teismas nebuvo objektyvus
Jo sulaikymas sukėlė diplomatinį ginčą tarp Švedijos ir Rusijos, o Stokholmas vėliau atsisakė išduoti vizas dviem Rusijos pasiuntiniams. Maskva savo ruožtu išsiuntė du Švedijos diplomatus.
Vasarį prokuroras Matsas Ljungqvistas nurodė, kad sulaikymo metu Švedijos konsultantas buvo ką tik gavęs 27 800 kronų (2 770 eurų) už informacijos perdavimą Maskvai.
Anot prokuroro, buvo perduota informacijos apie „gamybą, pavyzdžiui – apie pirminius kodus ir automobilių pramonės produktų gaminimą“.
Remiantis kaltinamuoju aktu, vyras iš savo darbo kompiuterio neteisėtai perkėlė medžiagą į asmeninį kompiuterį, o vėliau – į atmintuką.
Siekdamas nuslėpti savo veiklą nuo IT sistemos registravimo, jis taip pat fotografavo medžiagą iš savo darbo kompiuterio ekrano.
Susiję straipsniai
Teismas turi baigtis rugsėjo 1 dieną. Jeigu įtariamasis bus nuteistas, jam grės iki šešerių metų laisvės atėmimo.
Naujausioje, 2020 metais paskelbtoje Švedijos žvalgybos tarnybos ataskaitoje teigiama, kad Rusija ir Kinija kelia didžiausią žvalgybinę grėsmę šiai Skandinavijos šaliai.
Visuomeninio transliuotojo SVT duomenimis, tai pirmas atvejis per pastaruosius 18 metų, kai Švedijoje teisiamas šnipinėjimu įtariamas asmuo.