Nuo režimo bėgančių baltarusių ilgas kelias į Ukrainą: „Rizikuoja visi“

Bijodami persekiojimo ir arešto, vis daugiau baltarusių palieka savo šalį. Kiek Baltarusijos piliečių persikėlė į Ukrainą ir ar jiems pavyko ten įsidarbinti bei integruotis?

Daugiau nei 3,5 tūkst. Baltarusijos piliečių gavo leidimą gyventi Ukrainoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nei 3,5 tūkst. Baltarusijos piliečių gavo leidimą gyventi Ukrainoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 29, 2021, 3:23 PM, atnaujinta Aug 29, 2021, 3:25 PM

Baltarusijos žurnalistė Irina šiuo metu gyvena Kijeve. Po liepą Baltarusijos saugumo pajėgų vykdytų kratų ir areštų bangos ji su vyru nusprendė palikti gimtąjį miestą. Mergina saugumo sumetimais prašė jo neįvardinti, kaip ir jos pavardės. Irinos teigimu, namuose jos šeima galėjo būti persekiojama, todėl jie išvyko iš šalies.

Nauja migrantų banga

„Psichologiškai ruoštis“ savo išvykimui moteris pradėjo jau pavasario pabaigoje, kai pasirodė žinia apie opozicijos žurnalisto Romano Protasevičiaus sulaikymą Minsko oro uoste.

„Dabar yra tokia situacija, kad nesvarbu, ką tu iš tikrųjų padarei ar nepadarei: jei jie nori tave įkalinti, tai ir padarys“, – „Deutsche Welle“ žurnalistams sakė Irina.

Anot jos, tai daugelį jos pažįstamų paskatino emigruoti. „Per pastaruosius šešis mėnesius, Baltarusijoje tikriausiai turėjome mažiau žmonių, su kuriais galėtume susitikti, nei užsienyje“, – situaciją apibūdino žurnalistė ir pridūrė, kad nuo tada, kai atvyko į Kijevą, šiame mieste apsigyveno daugiau nei dešimt jų draugų iš Baltarusijos.

Nauja migrantų banga taip pat aptariama viešojoje iniciatyvoje „Laisvos Baltarusijos centras“, padedančioje baltarusiams Ukrainoje. Jos vadovė Polina Brodik tai sieja su neseniai Baltarusijoje įvykdytais išpuoliais prieš žiniasklaidą ir žmogaus teisių organizacijas.

Visgi nėra taip paprasta įvertinti bendrą Ukrainoje įsitvirtinusių baltarusių skaičių. „Daugelis žmonių naudoja Ukrainą kaip tranzitinę šalį vien todėl, kad supranta, kaip čia bus sunku legalizuotis, palyginus su Lenkija ar Lietuva, suteikiančiomis humanitarines vizas, kurių pagrindu, be kita ko, galima susirasti darbą“, – paaiškino žmogaus teisių aktyvistė.

Per pastaruosius metus vien į jos organizaciją kreipėsi daugiau nei 800 tautiečių. „Visų pirma, tai yra teisinė pagalba. Be to, reguliariai prašoma ir psichologinės pagalbos, nes daugelis, įskaitant vaikus, iš Baltarusijos išvyksta su sunkiais potrauminiais sutrikimais“, – apie savo organizacijos veiklą pasakojo P.Brodik.

Kiek Baltarusių persikėlė į Ukrainą?

Remiantis Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos duomenimis, praėjus metams nuo protestų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą pradžios, daugiau nei 3,5 tūkst. Baltarusijos piliečių gavo leidimą gyventi Ukrainoje.

Nuo 2020 m. rugpjūčio iki 2021 m. liepos 3042 baltarusiams buvo išduoti leidimai gyventi laikinai, o 487 asmenys gavo nuolatinius leidimus gyventi šalyje. Be to, nuo 2020 m. devyni Baltarusijos piliečiai buvo pripažinti pabėgėliais Ukrainoje. Dar du gavo asmenų, kuriems reikia papildomos apsaugos, statusą.

Taip pat pernai baltarusiams buvo leista be vizos likti Ukrainoje 180 dienų, vietoje anksčiau leistų 90 dienų. Todėl apskaičiuoti tikrąjį migrantų skaičių yra gana sunku. Kaip dar gegužę pažymėjo Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas, tūkstančiai jaunų žmonių dažniausiai vyksta į didžiuosius miestus, tačiau tikslaus migrantų skaičiaus nurodyti neįmanoma.

„Sunku pasakyti, koks yra tikrasis migracijos srauto mastas, nes mes nestebime ir nesekame kiekvieno žmogaus, mes esame demokratinė valstybė“, – naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė A.Danilovas.

Ukrainos žmogaus teisių projekto „Be sienų“ koordinatoriaus Maksimo Butkevičiaus nuomone, iš viso Ukrainoje gali būti kelios dešimtys tūkstančių baltarusių migrantų. Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad Ukrainos migracijos teisės aktai nėra labai lankstūs ir dauguma Baltarusijos piliečių yra priversti persikelti į kitas šalis dėl sunkumų legalizuojantis.

Sudėtinga legalizavimosi sistema

Dabar teisė laikinai (vieneriems metams) gyventi Ukrainoje užsieniečiams suteikiama dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl studijų, santuokos ar darbo. Supaprastinta šio statuso registracija galioja ir aukštos kvalifikacijos, ypač informacinių technologijų, specialistams iš Baltarusijos.

Su „Deutsche Welle“ bendravę ekspertai mano, kad to nepakanka visiškam Baltarusijos migrantų legalizavimui. „Priežasčių sąrašas yra labai ribotas ir dauguma žmonių į jį tiesiog nepatenka. Dabar populiariausias dalykas yra įsidarbinti savanoriu visuomeninėje organizacijoje“.

Taip pat Ukrainoje egzistuoja dvi piliečių apsaugos nuo persekiojimo jų šalyse formos: pabėgėlio statusas ir papildomos apsaugos statusas. Tačiau, anot eksperto, labai nedidelė dalis žmonių naudojasi šiais mechanizmais dėl „ilgos, nepatogios ir kai kur šiek tiek žeminančios procedūros.“

„Pirmas dalykas, kuris daugelį gąsdina yra tai, kad yra atimamas žmogaus pasas... Ir tai yra judėjimo laisvės apribojimas, tai yra didžiulės problemos įsidarbinant“, – aiškino M.Butkevičius.

Anot jo, „laikinoji apsauga“ padėtų išspręsti priverstinių baltarusių migrantų klausimą – tai yra įstatymas užsieniečiams, kurie dėl tam tikrų grėsmių yra priversti ieškoti prieglobsčio Ukrainoje. Visgi tam reikia atskiro vyriausybės sprendimo, o politinės valios išspręsti Baltarusijos migrantų klausimą, aktyvisto teigimu, šiuo metu Ukrainoje nėra.

Žmogaus teisių organizacijos ne kartą ragino valdžios institucijas nutraukti santykius su A.Lukašenkos režimu. „Deutsche Welle“ pašnekovai ypatingą dėmesį skyrė saugumo pareigūnų bendradarbiavimui, kuris, pasak jų, tęsiasi iki šiol.

„Pasak kolegų, per pirmuosius šešis 2021 m. mėnesius Ukraina Baltarusijai arba nežinoma kryptimi išdavė 16 Baltarusijos piliečių“, – pabrėžė žmogaus teisių gynėjas M.Butkevičius.

„Rizikuoja visi“

„Labai svarbu, kad Ukrainos baltarusiams būtų garantuojamas saugumas – teisinis ir fizinis“, – pridūrė P.Brodik. Anot jos, neseniai įvykusi garsi Baltarusijos aktyvisto Vitalijaus Šyšovo mirtis Ukrainoje, kuomet jis buvo rastas pakartas viename Kijevo parkų, parodė, kad rizikuoja visi.

„Labai svarbu, kad ši byla būtų ištirta kuo greičiau ir efektyviau. Tai iš tikrųjų yra papildoma paskata Ukrainos teisėsaugos pareigūnams bei prokurorams aktyviau veikti ir Pavelo Šeremeto (2016 m. Kijeve nužudyto Baltarusijos žurnalisto) byloje“, – mano žmogaus teisių aktyvistė.

Tuo tarpu žurnalistė Irina nori, kad Ukraina artimiausiu metu taptų jos naujais namais. „Mes negalėsime grįžti į Baltarusiją, kol nepasikeis valdžia. Ir neturiu iliuzijų, kad tai įvyks artimiausias mėnesiais“, – sakė ji.

Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.