Latvija – dėl dezinformacijos ir nepasitikėjimo valdžia – yra viena iš jų.
Net pusė iš 1,9 milijono gyventojų nėra visiškai skiepyti nuo koronaviruso. Remiantis naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (SKPC) duomenimis, šis skaičius siekia tik maždaug 45,5 proc.
Pavasarį šalis skiepijimo programą pradėjo itin vangiai, kai sutriko vakcinų pristatymas. Taip pat daugelis piliečių nusprendė atsisakyti „AstraZeneca“ skiepo, vienintelės vakcinos, kuri buvo prieinama iš pradžių, nes kitos Europos šalys nusprendė ja skiepyti tik vyresnio amžiaus žmonėms.
Tačiau dabar ji susiduria su kitokios eilės problema: šalyje yra daug skiepų, tačiau vis mažiau žmonių nori juos gauti.
Ypač rytinėje šalies dalyje, kur daugelis seka tik Rusijos valstybinę žiniasklaidą. Čia pasiskiepijusių skaičius kartais nepakyla aukščiau 25 proc.
„Du dalykai vyksta vienu metu“,-„Euronews“ pasakojo Rygoje įsikūrusios ekspertų grupės jaunesnioji mokslo darbuotoja Aleksandra Palkova.
„Viena vertus, latviškai kalbantys gyventojai yra labiau linkę skiepytis nei rusakalbiai – jie dažnai seka skirtingas žiniasklaidos priemones, – nurodo ekspertė. – „Kita vertus, nepasitikėjimas vyriausybe išaugo dėl neaiškių pranešimų dėl apribojimų praėjusį rudenį ir žiemą.“
Latvijos nacionalinė sveikatos valdyba SKPC praėjusią savaitę paskelbė, kad skiepijimo tempas yra lėčiausias nuo pat nuo birželio pabaigos.
SKPC pradėjo kūrybiškai siekti padidinti skiepijimo rodiklius. Pavyzdžiui, vasarą įrengiant skiepijimo stoteles daugelyje šalies populiarų meno ir amatų vietų.
Tuo tarpu koronaviruso Delta padermė sudaro 98 proc. visų Latvijos infekcijų.
Ministras pirmininkas Krišjanis Karinis didina spaudimą: „Aš tikiuosi, kad žmonėms, nepasirinkusiems skiepytis, bus taikomi skirtingi apribojimai, kai kurios paslaugos jiems gali būti nepasiekiamos.“
Šiuo metu rengiamas įstatymas, leidžiantis tam tikrų sektorių darbdaviams atleisti žmones, kurie atsisako skiepytis. Nuo spalio 1 d. bus paskelbta kokių profesijų žmonės reikia skiepyti, ir informuoti žmones, dirbančius tose pareigose. Vyriausybė taip pat paskelbs privalomus skiepus mokytojams ir sveikatos priežiūros darbuotojams tiek ligoninėse, tiek slaugos namuose.
Šios taisyklės netaikomos tiems, kurie turi medicininių priežasčių, trukdančių jiems skiepytis, nėščioms moterims ir motinoms iki dvejų metų po gimdymo.
Prieš lemiamą Latvijos parlamento balsavimą siūlymų vyks keli diskusijų raundai.
Socialinėje žiniasklaidoje taip pat daugėja dezinformacijos.
Latvija jau seniai buvo dezinformacijos iš savo rytų kaimynės Rusijos taikinys. Pirmosios pandemijos bangos metu „Sputnik“ sukūrė istoriją, kurioje teigiama, kad koronavirusas buvo sukurtas Latvijos laboratorijoje, siekiant įgyti politinės naudos.
Rusijos dezinformacija taip pat skatina baimę, kad Vakarų vakcinos nėra veiksmingos ar visiškai pavojingos.
Rusakalbiai – kai kuriais atvejais etniniai rusai – sudaro maždaug ketvirtadalį Latvijos gyventojų. 210 tūkst. iš jų yra vadinamieji „nepiliečiai“. Tai ypatinga gyventojų kategorija, susidariusi 1990-aisiais iš rusų migrantų ir jų palikuonių, kurie buvo viliojami persikelti į Latviją rusinti sovietų okupuotos šalies. Išlaikytas kalbos ir istorijos testas suteikia jiems galimybę tapti Latvijos piliečiais.
„Dažniausiai Latvijos politikai vartoja kalbą ir tautybę, kad labiau skaldytų visuomenę. Pandemijos metu to nebuvo“, – sako A.Palkova.
„Nuo pat pradžių visa vyriausybės informacija buvo prieinama abiem kalbomis, o dažnai ir anglų kalba“.
Lygiagrečios informacijos sferos latvių ir rusų kalbomis galbūt pagaliau suvienija. Nacionalinis transliuotojas internete teikia naujienas latvių, rusų ir anglų kalbomis. Pandemijos metu taip pat buvo sukurtas televizijos kanalas rusų kalba, redaguojamas Latvijoje, taip pat draudimai, įvesti Rusijos valstybiniams kanalams.
„Manau, kad vyriausybė laukė gero momento, kad galėtų paleistų tokią paslaugą, – sako Palkova. – Korona buvo ta akimirka.“
Parengta pagal „Euronews“ inf.
