Berniukų tėvas Mihamadas kelerius metus Afganistane vertėjavo britų kariškiams. Kai rugpjūtį talibai perėmė valdžią šalyje, Londonas kreipėsi į sąjungininkus prašydamas padėti evakuoti buvusių talkininkų šeimas.
Dalį jų apsiėmė išgabenti Lenkijos kariškiai. Į Varšuvą atskraidinta Mihamado šeima buvo įkurdinta pabėgėlių statuso siekiančių užsieniečių apgyvendinimo centre Denbako gyvenvietėje netoli sostinės Varšuvos.
Sriuboje – ir musmirė
Po trijų parų beveik visa Mihamado šeima pateko į medikų globą dėl apsinuodijimo.
Kaip vėliau paaiškėjo, afganistaniečiai į sriubą kartu su kitais grybais įdėjo ir musmirę, supainioję ją su panašiais jų tėvynėje augančiais maistui tinkančiais grybais.
Lenkijos premjeras ragina prezidentą skelbti nepaprastąją padėtį Baltarusijos pasienyje
Suaugę šeimos nariai patyrė menkesnius negalavimus, o mažieji Mustafa ir Ali, atvežti į ligoninę, paniro į komą.
Penkiametį Ali ištiko dalinė smegenų mirtis, todėl medikai nebegalėjo jam persodinti kepenų ir berniukas po kelių parų mirė.
Dar po paros mirė ir Mustafa – jo neišgelbėjo net kepenų persodinimo operacija. Iš labiausiai apsinuodijusių šeimos narių medikams pavyko išgydyti vienintelę septyniolikametę Sofią.
Ar maisto pakankamai?
Opozicinės Piliečių platformos partijos (PPP) valdybos narys, seimūnas Andrzejus Halickis dėl afganistaniečių vaikų mirties apkaltino Lenkijos valdančiuosius.
A.Halickis paviešino, kad vieno pabėgėlio maitinimui per parą skiriama vos 2,2 euro, todėl tragediją esą paskatino žmonių marinimas pusbadžiu.
Savo ruožtu valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) atstovas spaudai Radoslawas Fogielis pareiškė, kad gaminant maistą didelei grupei 2,2 euro asmeniui per parą yra pakankama suma prasimaitinti.
Varšuvos universiteto „Collegium Civitas“ dėstytoja Paulina Olszanka, savanoriaujanti pabėgėlių centre Denbake, tvirtino, kad afganistaniečiai skundėsi negaunantys užtektinai valgio.
Kad tragediją galėjo lemti nepakankamas maisto kiekis, paliudijo pranešimas apie kitą migrantų grupę.
Televizija „Polsat“ atskleidė, kad Linino pabėgėlių centre apsinuodiję grybais į ligoninę pateko keturi afganistaniečiai, vienam jų medikai persodino kepenis.
Pabėgėlių centro virtuvės darbuotojai pripažino, kad iki tol jie valgį buvo pripratę gaminti atvykėliams iš Čečėnijos, o afganistaniečiams patiekalai galbūt nelabai tiko ir jie jautėsi neprivalgę.
Tačiau opozicinės Valstiečių partijos seimūnas Marekas Sawickis pareiškė, kad afganistaniečių vaikų mirties nereikėtų politizuoti, nes dėl tragedijos labiausiai kalti berniukų tėvai. Politikas priminė, kad apsinuodiję grybais kasmet miršta keliasdešimt neatsakingai pasielgusių lenkų.
„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
Nepaprastoji padėtis
Politikų ginčai dėl dviejų afganistaniečių mažamečių mirties vis dėlto neprilygo ažiotažui, kurį sukėlė vyriausybės ir prezidento sprendimas mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija.
Nors Seimas dėl pritarimo tokiam žingsniui balsuos tik šią savaitę, nepaprastoji padėtis pasienyje įsigaliojo jau praėjusį penktadienį.
3 km pločio ruože palei Baltarusijos sieną ribojamas žmonių patekimas, įmonių veikla, draudžiami susibūrimai, pasienio zonos fotografavimas ir žurnalistinė veikla.
Šį sprendimą griežtai kritikuoja opozicija, priminusi, kad nepaprastoji padėtis nebuvo įvesta net kilus COVID-19 pandemijai, per kurią mirė daugiau kaip 75 tūkst. žmonių.
Buvęs Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pareiškė, kad valdantieji nepaprastosios padėties griebiasi propagandiniais tikslais, siekdami manipuliuoti tautiečių baime.
Panašiai mano ir buvęs užsienio reikalų ir gynybos ministras, europarlamentaras Radoslawas Sikorskis: esą TTP suinteresuota krizę pasienyje „išlaikyti kuo ilgiau, nes ji tarnauja valdantiesiems, mat sukėlus baimę rinkėjams patinka ryžtingi vyriausybės veiksmai“.
R.Sikorskis priminė, jog Lietuva kreipėsi pagalbos į ES agentūrą „Frontex“, kad ji padėtų saugoti sieną su Baltarusija. O Varšuva paskelbė, kad susitvarkys be „Frontex“, tačiau dabar įveda nepaprastąją padėtį ir tai atrodo „labai įtartinai“.
Dėl nepaprastosios padėties protestuoja pasienio regionuose veikiančios įmonės, nes joms nepažadėta kompensuoti nuostolių.
Pyksta ir gyventojai, patiriantys judėjimo ir susirinkimų ribojimus, mobiliojo ryšio trukdžius.
Atsispindi reitinguose
Lenkijos opozicija daro prielaidą, kad nepaprastoji padėtis buvo įvesta dėl pasienyje prie laužų po atviru dangumi jau kelias savaites gyvenančių 32 pabėgėlių. Baltarusija neleidžia jiems grįžti, o Lenkija laiko užkirtusi jiems kelią į savo teritoriją.
Susiję straipsniai
Žiniasklaidos reportažai apie nuo šalčio negaluojančius migrantus kelia šurmulį visuomenėje, Varšuvą dėl to kritikuoja ir tarptautinės organizacijos.
Valdantieji opozicijos raginimą priimti pasienyje įstrigusius pabėgėlius vadina talkininkavimu Kremliui ir Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai vykdant hibridinį karą.
TTP nuomone, įsileidus vieną būrį pabėgėlių tokių grupių pasienyje susiformuos šimtai.
Socialinių apklausų firmos „Ibris“ atliktas tyrimas paliudijo, kad tvirta vyriausybės pozicija neįsileisti nelegalių migrantų iš Baltarusijos padidino valdančiosios TTP populiarumą 3 proc., o radikaliems nacionalistams atstovaujančios konfederacijos – 2,6 proc.
Tuo metu migrantus užtariančios opozicinės PPP populiarumas nusmuko 3,1 proc.