Praėjus dvidešimčiai metų po rugsėjo 11-osios atakų, JAV karas su terorizmu vis dar tęsiasi: grėsmes tyko ir šalies viduje

Nuo tada, kai Jungtinės Valstijos, reaguodamos į 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolius Niujorke ir Vašingtone, paskelbė vadinamąjį pasaulinį „karą su terorizmu“, šios veiklos misija bei tikslai daug kartų keitėsi, nes ne kartą keitėsi ir grėsmės lygis bei mastas.

 Jungtinės Valstijos, reaguodamos į 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolius Niujorke ir Vašingtone, paskelbė vadinamąjį pasaulinį „karą su terorizmu“.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Jungtinės Valstijos, reaguodamos į 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolius Niujorke ir Vašingtone, paskelbė vadinamąjį pasaulinį „karą su terorizmu“.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 10, 2021, 3:24 PM, atnaujinta Sep 10, 2021, 3:26 PM

„Mūsų karas su terorizmu prasideda nuo „Al Qaeda“, bet tuo nesibaigia, – praėjus kelioms dienoms po išpuolių, 2001 m. rugsėjo 20 d., Kongrese sakė buvęs JAV prezidentas George'as W. Bushas. – Jis nesibaigs tol, kol nebus surasta, sustabdyta ir nugalėta kiekviena pasaulinio masto teroristinė grupuotė.“

Praėjus dvidešimčiai metų, po dviejų JAV vadovaujamų karų Irake ir Afganistane, per kuriuos žuvo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų, ir išleistų trilijonų dolerių, išpuolių prieš JAV grėsmė tebėra aktuali, nors atrodo kitaip nei 2001 metais.

Nuo to laiko visame pasaulyje masines žudynes kaip taktiką naudojančių grupuočių galia tai mažėjo, tai didėjo. Tačiau tikslas visiškai jas išnaikinti lieka neįgyvendintas.

Organizacijų, galinčių surengti sėkmingą išpuolį JAV teritorijoje, tokį kaip „Al Qaeda“ rugsėjo 11 d., skaičius sumažėjo, jos suskilo arba susilpnėjo, tačiau panašių ideologinių simpatijų turinčios grupuotės išplito kitose pasaulio dalyse, ypač Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.

Nors daugelis „Al Qaeda“ lyderių, į kuriuos JAV taikėsi po rugsėjo 11-osios išpuolių, buvo suimti arba nužudyti – labiausiai žinomas Osama bin Ladenas, kuris buvo nužudytas 2011 m. per amerikiečių reidą jo gyvenvietėje Pakistane, – „Al Qaeda“ išliko gyvybinga ir turi su ja susijusių grupių net 17 šalių.

„Per pastaruosius 20 metų ne kartą matėme, kaip kovojame su teroro grėsme viename regione, o vėliau dėl tam tikrų aplinkybių teroristai persikelia į kitą regioną“, – sakė Užsienio santykių tarybos kovos su terorizmu ir vidaus saugumo vyresnysis bendradarbis Bruce'as Hoffmanas.

Dėl to, kad šių kovotojų grupės nėra daugiausia sutelktos vienoje pasaulio dalyje, jų geografinis plitimas apsunkina jų sekimą ir sulaikymą.

Šios grupuotės nėra pajėgios surengti plataus masto išpuolį prieš JAV, panašų į rugsėjo 11-osios išpuolį, tačiau nuolatinis jų plitimas rodo, kad įgyvendinti G. W. Busho iškeltą tikslą išnaikinti „teroristines grupuotes“ yra sudėtinga.

„Jų yra daugiau nei 2001 metais. Nėra jokių abejonių“, – sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro Tarptautinio saugumo programos direktorius Sethas G. Jonesas.

Pastarojo meto įvykiai, ypač JAV kariuomenės pasitraukimas iš Afganistano, gali padidinti šių tinklų galimybes plėstis.

Ekspertai įspėjo, kad Talibanui užėmus Afganistaną ir neseniai išvedus karius gali padidėti antiamerikietiškų grupuočių gebėjimas organizuotis ir plisti taip, kaip jos negalėjo daugelį metų.

Nors šių grupuočių gebėjimas vėl suklestėti Afganistane dar neaiškus, rizika, kad Afganistanas taps saugiu prieglobsčiu, jei jame nebus dominuojančių JAV pajėgų, labai padidėjo.

„Talibano vyriausybės iškilimas didina perspektyvas, kad Afganistanas vėl taps teroristinių grupuočių prieglobsčiu, – sakė S.G.Jonesas. – Karas jokiu būdu nesibaigė. Tikslinės žudynės tęsiasi. Bus aktyvus pasipriešinimas. Tolesnė politika – tai diplomatinių ir vystymosi pastangų bei karinės žvalgybos derinys. Šie karai nesibaigs. Tai mažiausiai kartų kova“.

Kovos su galimais išpuoliais taktika pasikeitė, nes tokios šalys kaip JAV sužinojo, kas yra ir kas nėra veiksminga.

2001 m. ir vėlesniais metais JAV į išpuolius iš dalies reagavo surengdama plataus masto karinę invaziją į Afganistaną, kuriame buvo įsikūrusi „Al Qaeda“.

Karo Irake atveju JAV naudojo „karą su terorizmu“ kaip dūmų uždangą, kad pateisintų savo invaziją ir buvimą šalyje.

Tačiau pastaraisiais metais apetitas ir numanomas tokio lygio visa apimančio karo veiksmingumas gerokai sumažėjo.

„Karas Afganistane baigėsi tuo, kad buvo atsisakyta didelių karinių operacijų, kuriomis siekiama pertvarkyti kitas šalis, eros, – sakė Karnegio tarptautinės taikos fondo vyresnysis tyrėjas Stephenas Wertheimas.

Vis dėlto 2021 m. gali būti labiau susirūpinta grėsmėmis, kylančiomis iš šalies, o ne iš užsienio.

Pastaraisiais metais JAV išaugo vidaus grėsmės, ypač tarp dešiniojo sparno grupuočių, kurių narių skaičius išaugo buvusio prezidento Donaldo Trumpo administracijos laikais ir kurios ir toliau kelia padidėjusią riziką.

Kovo mėn. paskelbtoje JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro atliktoje ataskaitoje perspėjama, kad JAV „smurtinis vidaus ekstremizmas kelia padidintą grėsmę“.

Vidaus grėsmių augimas kartu su grupuočių, susijusių ar giminingų „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“, plitimu ir tolesne destabilizacija Afganistane užtikrina, kad, nepaisant dviejų dešimtmečių nuoseklių pastangų su jomis kovoti nuo rugsėjo 11-osios, išpuoliai prieš JAV, kad ir kokia forma jie būtų vykdomi, tebekelia nuolatinį susirūpinimą.

„Sunku žvelgti į pasaulį šiandien iš Jungtinių Valstijų ir jausti kokį nors saugumo, apsaugos ar pasitenkinimo jausmą, – sakė B.Hoffmanas. – Deja, manau, kad liūdna tiesa ir ironija yra ta, kad mes esame mažiau saugūs, turint omenyje, kad šiandien Jungtinėms Valstijoms kyla daugybė grėsmių.“

Prieš Rugsėjo 11-osios atakų metines britų žvalgyba praneša apie naujas teroro grėsmes

Talibanas, užėmęs valdžią Afganistane, „padrąsino“ ekstremistus, penktadienį pareiškė Britanijos vidaus žvalgybos agentūros MI5 vadovas, perspėdamas apie naujų atakų tikimybę.

Kalbėdamas 20-ųjų Rugsėjo 11-osios atakų metinių išvakarėse Kenas McCallumas nurodė, kad MI5 sužlugdė šešis „vėlyvos stadijos“ išpuolių planus – net karantinų dėl koronaviruso metu – per pastaruosius pusantrų metų ir 31-ą per pastaruosius ketverius metus.

„Į šį skaičių įeina daugiausia islamistų išpuolių planai, bet taip pat vis daugiau dešiniųjų teroristų atakų planų“, – sakė jis radijui BBC.

„Žinoma, man dirbant gali būti teroristinių išpuolių JK teritorijoje, – kalbėjo K. McCallumas. – Tikimės, kad taip nebus, ir leidžiame savo gyvenimus kaip įmanydami su partneriais dirbdami, kad tokie dalykai neįvyktų, ir nuolat keliame sau iššūkį, kaip galime... padaryti viską, ką galime.“

„Mūsų siaubui žinome, kad tai nebus įmanoma kiekvieną kartą“, – teigė jis.

Pasak K. McCallumo, po 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją „al Qaeda“ įvykdytų lėktuvų užgrobimų išaugo grėsmė dėl vadinamosios „Islamo valstybės“ per internetą įkvėptų ekstremistų.

Jis pridūrė, kad „įvykiai Afganistane neabejotinai padrąsins kai kuriuos iš tų ekstremistų“.

Jungtinės Karalystės žvalgyba numato galimybę, kad „palaipsniui mūsų atžvilgiu atsiras daugiau rizikos“, sakė K. McCallumas.

Dabartinė nacionalinė teroro grėsmė JK yra įvertinta kaip „žymi“ – trečio iš penkių lygių, o tai reiškia, kad išpuolis yra „tikėtinas“.

MI5 vadovas taip pat prisiminė, kaip prieš 20 metų kartu su kolegomis per televizorių biure žiūrėjo, kaip antrasis lėktuvas rėžėsi į Pasaulio prekybos centrą Niujorke.

„Kažkas pasakė: „Manau, visi žinome, ką veiksime artimiausius 10 mūsų gyvenimo metų“, ir tai pasitvirtino“, – teigė K. McCallumas.

Parengta pagal „Al Jazeera“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.