Rugsėjį vyksiantys Rusijos Dūmos rinkimai bus dar vienas – galbūt negrįžtamas – žingsnis šia kryptimi.
Artėjantys Dūmos rinkimai nebus pirmas kartas, kai Maskva į Rusijos vidaus politiką įtraukia save pasiskelbusių Luhansko liaudies respublikos (LNR) ir Donecko liaudies respublikos (DNR) gyventojus.
Pirmasis bandymas pasinaudoti Donbaso rinkėjų balsais įvyko per praėjusią vasarą vykusį visuotinį balsavimą dėl Rusijos konstitucijos pakeitimo, kai norintys balsuoti Rusijos pasų turėtojai autobusais buvo vežami į kaimyninę Rusijos Rostovo sritį.
Tuomet rinkėjų skaičius buvo ribotas (dėl koronaviruso pandemijos ir palyginti nedidelio rusiškų pasų turėtojų skaičiaus) iki 14,5 tūkst.
Dabar Donbase rusiškus pasus turinčių žmonių skaičius išaugo iki 600 tūkst., todėl į balsavimą reikia žiūrėti rimčiau.
LNR ir DNR teritorijoje nebus balsavimo kabinų, prisibijant naujų Vakarų sankcijų. Vietoj to naujausi Rusijos piliečiai galės balsuoti nuotoliniu būdu internetu.
Šių metų liepos 21 d. Rusijos centrinė rinkimų komisija nusprendė, kad Donbaso gyventojai, turintys Rusijos pasą ir neregistruoti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Rusijoje, galės balsuoti internetu.
Atsižvelgiant į tai, Rostovo sritis buvo įtraukta į regionus, kuriems šį kartą buvo leista išbandyti elektroninį balsavimą.
Rugpjūčio pradžioje 148 tūkst. DNR gyventojų (iš 300 tūkst. Rusijos pasus turinčių asmenų) pateikė prašymus išduoti Rusijos pensijų fondo identifikacinį numerį, reikalingą norint prisijungti prie internetinio balsavimo sistemos per valstybinių tarnybų interneto svetainę. LNR šis skaičius siekė 158 tūkst.
Siekdamas supaprastinti prieigą prie Rusijos valstybinių paslaugų svetainės, DNR vietinis tinklo operatorius „Phoenix“ pereina prie tarptautinio Rusijos rinkimo kodo +7, o LNR operatorius „Lugacom“ jau naudoja rusiškus mobiliojo ryšio numerių prefiksus.
Prieš balsavimą abiejose respublikose bus atidaryti konsultaciniai punktai, kuriuose bus teikiama pagalba visiems, norintiems užsiregistruoti balsuoti. Be visa to, rinkėjai bus vežami tradiciniais autobusais, kurie juos gabens į balsavimo apylinkes Rostovo srityje, esančias prie pat sienos.
Ši aktyvi veikla nebūtinai reiškia, kad Rusija ruošiasi oficialiai pakviesti DNR ir LNR tapti jos federacijos dalimi. Kremlius ir toliau laiko separatistines respublikas buferine zona ir Trojos arkliu nepaklusnios Ukrainos viduje, tačiau jų dalyvavimas Rusijos vidaus politikoje padės pelnyti svarbių propagandinių taškų.
Visų pirma, leidimas joms balsuoti Dūmos rinkimuose padės Maskvai įtikinti Donbaso gyventojus, kad ji jų nepaliks. O suteikus jiems rusiškus pasus ir kitus oficialius dokumentus, jie galės bent jau individualiai integruotis į Rusiją.
Kremlių Donbaso gyventojai taip pat domina kaip papildomi lojalių rinkėjų rezervai. Po didžiausių kovų 2014-2015 m. beveik visi, kurie simpatizavo Ukrainai, paliko regioną.
Likusieji gal ir nejaučia ypatingų simpatijų LNR ir DNR valdžiai ir jų pusiau fiktyviam valstybingumui, tačiau jie paprastai yra lojalūs Rusijai.
Mažai tikėtina, kad jie palaikys opoziciją. Jie paprastai labai vertina prezidento Vladimiro Putino politiką ir dabartinę Rusijos valdžią.
Pirmoji partija, pasinaudojusi Donbaso klausimu, buvo „Teisingoji Rusija“. Jai susijungus su rašytojo Zacharo Prilepino kairiųjų nacionalistų projektu „Už tiesą“, Donbaso darbotvarkė tvirtai įsitvirtino partijos manifeste, įskaitant reikalavimus Rusijai pripažinti DNR ir LNR.
Z.Prilepinas pats dalyvavo Donbaso konflikte kaip karo lauko vadas, o dabar savo kaip sukilėlio įvaizdį bando paversti rinkėjų balsais, kandidatuodamas į Dūmą.
Taip pat „Teisingai Rusijai – Už Tiesą“ atstovauja Aleksandras Kazakovas, buvęs nužudyto DNR lyderio Aleksandro Zacharčenkos patarėjas.
Rusijos komunistų partija taip pat suinteresuota Donbaso rinkėjais. Ji vėlgi laikosi pozicijos, kad Rusija turėtų nedelsiant pripažinti DNR ir LNR.
Tradiciškai parama komunistams Donbase buvo stipri: Donbasas buvo tarsi Ukrainos „raudonoji juosta“. Tačiau pastaruoju metu Rusijos valstybinė žiniasklaida (turinti besąlygišką daugelio Donbaso gyventojų pasitikėjimą) vaizduoja ją kaip protesto partiją, o tai gali veikti prieš ją.
Rusijos prezidento administracijoje esantis vidaus politikos blokas negalėjo palikti tokios propagandinės aukso kasyklos opozicinėms partijoms – net ir toms „sisteminėms“, kurioms Kremlius leidžia vaidinti svarbų vaidmenį – todėl valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ taip pat atkreipė dėmesį į rinkėjus Donbase.
Gegužės mėnesį Donecke lankėsi „Vieningosios Rusijos“ generalinės tarybos sekretorius Andrejus Turčakas: tai buvo pirmasis oficialus partijos sunkiasvorio atstovo vizitas į DNR.
Be to, į partijos „Vieningoji Rusija“ Rostovo srities sąrašą dabar įtraukta Aleksandro Borodajaus, vieno iš DNR įkūrėjų ir buvusio jos ministro pirmininko, pavardė.
Tikėtina, kad „Vieningoji Rusija“ gaus daugiausia balsų Donbase. Savarankiškai pasiskelbusių respublikų gyventojai tikisi, kad tik Rusijos valdžia išspręs jų likimą, todėl balsavimas už valdančiąją partiją jiems yra tarsi investicija į savo ateitį: jie tikisi, kad jų lojalumas neliks Maskvos nepamirštas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija jau pareiškė protestą dėl Rusijos centrinės rinkimų komisijos sprendimo leisti Donbaso gyventojams balsuoti elektroniniu būdu, tačiau iš tikrųjų Kijevas mažai ką gali padaryti.
Jo raginimai taikyti naujas sankcijas Rusijai ir Vakarams nepripažinti Rusijos rinkimų greičiausiai liks neišgirsti.
Per metus, praėjusius nuo konflikto pradžios 2014 m., Donbasas vis labiau tolsta nuo Ukrainos.
Ekonominiai ryšiai nutrūko, žiniasklaidą visiškai kontroliuoja Maskva, o regione gyvena vis daugiau Rusijos pilietybę turinčių žmonių.
Sunku įsivaizduoti situaciją, kai Ukraina galėtų vėl prijungti regioną, kurio lojalumas visiškai nukreiptas į kaimyninę šalį ir kuris turi atstovų kitos šalies parlamente.
Tai reiškia, kad Kijevas tik dar labiau vilkins Minsko susitarimų įgyvendinimą, tikėdamasis kokių nors globalių pokyčių ateityje.
Savo ruožtu Maskva neatsisako reintegruoti Donbaso į Ukrainą ir suteikti jam galimybę įsitraukti į Ukrainos vidaus politiką, tačiau iš esmės DNR ir LNR laiko naudinga buferine zona prie savo vakarinės sienos.
Net ir tarptautiniu lygmeniu primygtinai reikalaudama grąžinti Donbasą Ukrainai, Maskva vis glaudžiau sieja separatistinį regioną su savimi.
Su kiekvienu ten išduotu rusišku pasu ir kiekvienu Rusijos rinkimuose atiduotu balsu tikimybė išspręsti Donbaso krizę taip, kaip numatyta Minsko susitarime, tampa vis mažesnė.
Parengta pagal „The Moscow Times“ inf.
