Popiežius Pranciškus išreiškė „gėdą“ dėl Slovakijos žydų žudynių Holokausto metu

Popiežius Pranciškus pirmadienį išreiškė „gėdą“ dėl daugiau nei 100 000 Slovakijos žydų žudynių Holokausto metu, pasmerkdamas Antrojo pasaulinio karo „neapykantos siautulį“ ir užsitęsusį antisemitizmą.

 Popiežius Pranciškus.<br>AP/Scanpix nuotr.
 Popiežius Pranciškus.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2021-09-13 21:14

„Čia, šioje vietoje, buvo išniekintas Dievo vardas“, – kalbėjo popiežius šalia Holokausto memorialo Žuvų aikštėje buvusiame žydų rajone Bratislavoje, kur komunistų laikais buvo nugriauta ten stovėjusi sinagoga.

„Čia, apmąstydami žydų tautos istoriją, pažymėtą šiuo tragišku įžeidimu, mes su gėda pripažįstame, kaip dažnai jo netariamas vardas buvo naudojamas neapsakomiems nežmoniškumo veiksmams“, – sakė pontifikas.

„Susivienykime smerkdami bet kokį smurtą ir visas antisemitizmo formas“, – pridūrė Slovakijoje viešintis popiežius.

Pranciškus sekmadienį įspėjo, kad antisemitizmas vis dar „slypi“ pasaulyje.

Per pirmąją savo užsienio kelionę po liepą atliktos žarnyno operacijos 84 metų argentiniečių pontifikas pirmadienį atvyko į susitikimą su Slovakijos žydų bendruomenės nariais.

Trys dienos prieš popiežiaus atvykimą Slovakijos vyriausybė pirmą kartą paskelbė atsiprašymą dėl karo metais valdžiusio marionetinio režimo vaidmens vykdant Holokaustą.

Slovakija 1939 metų kovo 14 dieną paskelbė nepriklausomybę nuo Čekoslovakijos ir tapo nacių marionete su politiku ir katalikų kunigu Jozefu Tiso prezidento poste.

Jam valdant šalis priėmė griežtus antižydiškus įstatymus ir maždaug 75 tūkst. žydų išsiuntė į nacių mirties stovyklas, kur pražuvo maždaug 68 tūkstančiai. J. Tiso buvo nuteistas mirti ir 1947-aisiais pakartas.

Katalikiškoje, šiuo metu keturių partijų centro dešinės koalicijos valdomoje Slovakijoje dabar gyvena tik maždaug 5 tūkst. žydų.

Praėjusią savaitę šalies vyriausybė oficialiai atsiprašė dėl minėtų rasinių įstatymų, nulėmusių, kad šalies žydai neteko žmogaus ir pilietinių teisių, nebegalėjo mokytis. Pagal tuos įstatymus jų turtas taip pat galėjo būti perduotas ne žydams.

Minėdama 80-ąsias 1941 metų rugsėjo 9 dieną priimto „Žydų kodekso“ metines, vyriausybė rugsėjo 8-osios pareiškime nurodė jaučianti „moralinę prievolę viešai pareikšti apgailestavimą dėl buvusio režimo nusikaltimų“.

Slovakijos „Žydų kodeksas“ buvo laikomas vienais griežčiausių prieš žydus nukreiptų įstatymų karo metų Europoje.

Žuvų aikštėje dabar stovi memorialas 105 tūkst. Holokausto Slovakijoje aukų, bet šalyje vis dar gajos antižydiškos nuotaikos.

Sekmadienį vos kelioms valandoms užsukęs į Vengriją, popiežius kalbėjo apie „antisemitizmo grėsmę“.

„Šiai padegamajai virvelei negalima leisti degti. Geriausias būdas jai užgesinti yra pozityviai dirbti drauge ir skatinti brolybę“, – sakė pontifikas.

Katalikų Bažnyčia šimtmečius oficialiai deklaruoto antisemitizmo atsisakė 1965 metais per II Vatikano susirinkimą, patvirtinusį dokumentą „Nostra Aetate“ su raginimu gerbti judaizmą.

Tačiau santykiai vis tiek gali nesiklostyti.

Žydų religiniai lyderiai praėjusį mėnesį kritikavo Pranciškų dėl kai kurių pastabų apie Torą – pirmąsias 5 knygas rinkinyje, krikščionių vadinamame Senuoju Testamentu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.