Jų rezultatų teisėtumas ir vėl pakibs ore ne tik dėl pačių bendriausių ir fundamentaliausių dalykų – dėl to, kad jie buvo tik butaforiniai ir režimo visiškai kontroliuojami, o jų rezultatai – tokie, kokių jam reikia.
Ypatingai klausimą ir vėl užaštrina ukrainietiškasis aspektas. Mat Rusijos okupacinė valdžia ir vėl rengia šiuos „rinkimus“ okupuoto Krymo teritorijoje, Sevastopolio mieste Ukrainoje, be to juose dalyvaus laikinai okupuotų Donecko ir Luhansko rajonų gyventojai – Rusijos pasais pastaruoju metu masiškai apdovanojami vadinamųjų „liaudies respublikų“ gyventojai.
Savaime suprantama, tai – pakartotinas ir itin grubus visų Rusijos pasirašytų dvišalių susitarimų ir sutarčių pažeidimas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai, parlamentarai primena, jog tokiais veiksmais, organizuodama „rinkimus“ okupuotose suverenios valstybės teritorijose, Rusija pažeidžia visą šūsnį tarptautinių dokumentų -
rinkimų organizavimas suverenios valstybės okupuotose teritorijose šiurkščiai pažeidžia Jungtinių tautų (JT) chartiją, 1975 m. rugpjūčio 1 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) baigiamąjį aktą, 1994 m. Budapešto memorandumą, pagal kurį Ukraina atsisakė branduolinio ginklo, 1949 m. Ženevos konvenciją, JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas „Ukrainos teritorinis vientisumas“, „Žmogaus teisių padėtis Krymo autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste, Ukraina“, „ Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto, Ukrainos, taip pat Juodosios ir Azovo jūros dalių militarizacijos problema“ ir kitus dokumentus.
Be to, Ukrainos Krymo ir laikinai okupuotų Donecko ir Luhansko regionų gyventojų – bent dalies iš jų – prievartinis varymas į Rusijos Dūmos „rinkimus“ tiesiog yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas apskritai.
Juolab, kad tuo Rusijos valdžia greičiausiai siekia kompensuoti valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ smarkiai smukusį populiarumą pačioje Rusijoje.
Ukrainos politikai ir pareigūnai pabrėžia, jog visi asmenys, dalyvaujantys neteisėtuose rinkimuose, įskaitant tarptautinį personalą, stebėtojus, bus atsakingi ne tik pagal Ukrainos, taigi tarptautinius teisės aktus. Jie neišvengiamai turėtų tapti tarptautinių sankcijų taikiniu.
Bet svarbiausias dalykas – visa Rusijos Valstybės Dūma dėl to turėtų būti laikoma neteisėta institucija. Taigi naujai „išrinktos“ Valstybės Dūmos atstovai nebeturėtų dalyvauti tarptautiniuose tarpparlamentiniuose organuose – pavyzdžiui, Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje ir kituose.
Tik ar tarptautinė bendruomenė šįkart ryšis griebtis tokios izoliacijos, kurios jis turėjo griebtis ir anksčiau? Viena vertus, Rusijos režimo propaganda šaukia, kad Vakarų pozicija ir formalūs teisiniai jų žingsniai jai nė motais ir nieko nereiškia, kita vertus, žūtbūt stengiasi, jog Vakarai, bendraudami su, pavyzdžiui, Kryme „išrinktais“ jos „parlamentarais“ taip tarsi pripažintų pusiasalio okupaciją.
O kol Vakarai vis sprendžia ar jiems ryžtis tokiai „eskalacijai“, Rusijos režimas nukirtinėja visus paskutinius teisinius saitus ir įsipareigojimus, saistančius Rusijos nacionalinę teisę su tarptautine. Be to, tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų vis garsėja kalbos, jog po šių „rinkimų“, įvertinęs tarptautinę reakciją į juos, Kremlius gali ryžtis ir kitam žingsniui, kuriam jis jau kuris laikas esą akivaizdžiai ruošiasi – atvirai, pilno masto karinei agresijai prieš Ukrainą.
