Lenkija smerkia ES „kišimąsi“, bet atmeta „Polexit“ scenarijų

Lenkija nori suvereniteto ir kad ES liautųsi „kištis“ į jos vidaus reikalus, bet iš bloko neišeis, trečiadienį pareiškė valdančiosios dešiniosios populistinės partijos vadovas.

Lenkija smerkia ES „kišimąsi“, bet atmeta „Polexit“ scenarijų.<br> ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Lenkija smerkia ES „kišimąsi“, bet atmeta „Polexit“ scenarijų.<br> ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 15, 2021, 1:31 PM, atnaujinta Sep 15, 2021, 1:36 PM

„Polexit“ nebus... Mes vienareikšmiškai matome Lenkijos ateitį Europos Sąjungoje“, – Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vadovas Jaroslawas Kaczynskis.

Šios pastabos pateiktos po to, kai aukšti PiS pareigūnai užsiminė apie galimybę pasitraukti iš ES, šaliai vis aršiau nesutariant su Briuseliu dėl Lenkijos teismų reformų. Paskutiniame ilgalaikio ginčo posūkyje Europos Komisija paprašė aukščiausiojo ES teismo skirti Lenkijai kasdienes baudas, kol ji nesustabdys prieštaringai vertinamų reformų.

„Teisingumo klausimai išlieka išimtinai valstybių narių kompetencija ir negali būti priklausomi nuo tokio kišimosi, koks vyksta šiuo metu“, – sakė J. Kaczynskis. Jis yra ir ministro pirmininko pavaduotojas.

„Mes norime būti ES, bet tuo pačiu norime išlikti suvereni valstybė“, – teigė jis ir pridūrė, kad ES sutartys „didžia dalimi nebegalioja arba yra naudojamos tik kaip pretekstas“. „Valstybių lygybės principas taip pat pažeidžiamas labai drastiškai“, – tęsė jis, apkaltinęs stipresnes valstybes nares, tokias kaip Vokietija, „ES instrumentalizavimu“.

Dauguma lenkų palankūs ES, daugiau nei 80 proc. jų remia narystę bloke, nuo įstojimo 2004 m. suteikusiame jų šaliai milijardus eurų subsidijų ir taip paskatinusiame ekonomikos plėtrą. Tačiau pastarosiomis dienomis Varšuvos ir Briuselio santykiai tapo įtempti.

„Drastiški sprendimai“

Anksčiau šį mėnesį vyriausybė apkaltino ES vykdomąją valdžią „šantažu“ dėl šios pasiūlymo, kad blokas galėtų stabdyti atsigavimui nuo pandemijos skirtas lėšas, nebent Varšuva pritartų ES teisės viršenybei. Praėjusią savaitę parlamento pirmininko pavaduotojas Ryszardas Terleckis paragino imtis „drastiškų sprendimų“ Lenkijos ginče su ES. „Britai parodė, kad Briuselio biurokratijos diktatūra jiems netinka. Jie apsisuko ir išėjo“, – sakė jis.

Kitas aukšto rango PiS veikėjas Marekas Suskis per lenkų pasipriešinimo kovotojų pagerbimo ceremoniją teigė, kad Lenkija „kovos su okupantu Briuseliu“, kaip kovojo su naciais bei sovietais.

ES kaltina Lenkiją paminant demokratines laisves. Ginčas su Briuseliu verda dėl naujos teisėjų drausminimo sistemos, kuri, ES teigimu, kelia rimtą grėsmę Lenkijos teismų sistemos nepriklausomumui. Lenkija teigia, kad reformos reikalingos siekiant išnaikinti korupciją teismų sistemoje, ir nepaiso ES Teisingumo Teismo nurodymo ją stabdyti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: ar Konstitucinis Teismas apgins prezidentą?