Tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Artimųjų Rytų, pastaraisiais mėnesiais iš Baltarusijos pateko į rytines Europos Sąjungos (ES) nares Lietuvą, Lenkiją ir Latviją ar bandė kirsti jų sienas.
ES mano, kad šį srautą sąmoningai organizuoja autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, keršydamas už vis griežtesnes bloko sankcijas jo režimui.
Lenkija reaguodama į migrantų srautą prie sienos nusiuntė tūkstančius karių ir anksčiau šį mėnesį 30-iai dienų įvedė ekstremaliąją padėtį. Pagal jos sąlygas pasienio rajone draudžiama būti ten negyvenantiems žmonėms, įskaitant žurnalistus.
„Vyriausybės veiksmai prieštarauja žodžio laisvės principui“, – sakoma bendrame žiniasklaidos organizacijų pareiškime, paskelbtame jų interneto svetainėse.
Žiniasklaidos nušalinimas „yra nepriimtinas ir nesuderinamas su demokratinės šalies standartais“, – sakoma pareiškime.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės skelbė nevyriausybinių organizacijų pranešimus, kad lenkų pasieniečiai stūmė migrantus atgal į Baltarusiją.
Pareiškimą paskelbė 30 žiniasklaidos organizacijų, vėliau jį parėmė ir daugiau redakcijų.
Atskirame pirmadienio pareiškime tarptautinė nevyriausybinė žiniasklaidos organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) paskelbė „nepaprastąją padėtį dėl spaudos laisvės“ Lenkijoje.
Nuo 2015 metų, kai į valdžią atėjo partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), Lenkija RSF Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse nukrito 46 pozicijomis ir dabar yra 64 vietoje tarp 180 šalių.
RSF taip pat pasmerkė Lenkijos įstatymo projektą, kuriuo būtų uždrausta subjektams ne iš Europos ekonominės erdvės (EEE) valdyti Lenkijos žiniasklaidos bendrovių kontrolinius akcijų paketus.
Praktiškai jis priverstų JAV bendrovę „Discovery Inc.“ parduoti jos turimą didžiausio privataus Lenkijos transliuotojo TVN kontrolinį akcijų paketą. TVN, nevengiantis aštriai kritikuoti šalies vyriausybės, valdo daug kanalų, tarp jų naujienų kanalą TVN24.
