Nuolatinis buvusio šalies vadovo priekaištas naujienų portalams, neperstojamas jų vadinimas „melagienomis“ bei primygtinis reikalavimas, kad kolegos ir piliečiai respublikonai ignoruotų visas žiniasklaidos formas, tapo natūralia jo vykdytos politikos dalimi.
„Nuostabu, kas vyksta su diskredituotomis žiniasklaidos priemonėmis, tokiomis kaip „CNN“, „MSDNC“, „New York Times“ ir „Washington Post“, – dar šį mėnesį pranešime sakė D.Trumpas. – Jų verslas nukrito nuo skardžio, o tai iš tikrųjų yra labai geras dalykas Amerikos žmonėms, nes tai yra netikros naujienos“.
Šešeri jo viešojo gyvenimo metai buvo apipinti garsia, perdėta retorika, kuriai patvirtinti buvo naudojama labai mažai tikrų faktų.
Nepaisant to, ši strategija turėjo stulbinančių pasekmių. Nauja „Pew tyrimų centro“ analizė parodė, kad per pastaruosius penkerius metus respublikonų, teigiančių, kad „labai“ arba „šiek tiek“ pasitiki nacionalinėmis naujienų organizacijomis, skaičius sumažėjo perpus.
2016 m. 70 proc. respublikonais save identifikavusių piliečių teigė bent šiek tiek pasitikintys nacionalinėmis naujienų organizacijomis. Dabar šis skaičius yra 35 proc.
2020 m. pasitikėjimas šalies žiniasklaida drastiškai sumažėjo. Beveik pusė (49 proc.) studijoje apklaustų šalies gyventojų teigė, kad 2019 m. pabaigoje jie „labai“ arba „šiek tiek“ pasitikėjo pagrindine žiniasklaida. O tai yra 14 proc. mažiau nei prieš metus.
Manoma, kad šis staigus nuosmukis yra tiesiogiai susijęs su nenutrūkstamu buvusio prezidento puolimu nukreiptu į žiniasklaidos kaip tokios, idėją.
2018 m. kalbėdamas „JAV užsienio karų veteranų“ susirinkime D.Trumpas sakė miniai: „Netikėkite šlamštu, kurį girdite iš šių žmonių, tomis melagingomis naujienomis. Ką jūs matote ir ką jūs skaitote nėra tai, kas iš tikrųjų vyksta.“
Anot CNN redaktoriaus Chriso Cilizza, jis norėjo tapti vieninteliu informacijos ir „faktų“ skleidėju savo rinkėjų bazei. „Šį norą lėmė savanaudiški ir politiniai interesai, – teigė jis. – D.Trumpas norėjo sukurti alternatyvią realybę, kurioje jis laimi ir yra teisus visame kame -nuo ekonomikos iki imigracijos ar net iki COVID-19.“
C.Cilizza pažymėjo, kad buvęs JAV prezidentas piliečių gerovę paaukojo dėl asmeninės naudos.
„Kad tokia koncentruota ir kryptinga veikla turėjo pražūtingų ir net mirtinų padarinių – liudija didžiulis skaičius nepasiskiepijusių žmonių, bereikalingai mirštančių nuo COVID-19. Tačiau D.Trumpo tai nesujaudino. Jis tikėjo, kad žiniasklaidos šmeižimas yra priemonė savo tikslui pasiekti: laimėti dar vienus rinkimus ir/arba dar ryškiau įžiebti savo politinį ir asmeninį prekės ženklą tarp lojaliausių „Trumpistų“ bazės.“
Problemos užuomazga slypi giliau?
Remiantis „Reporterių be sienų“ (pranc.: Reporters sans frontières (RSF) parengtu metiniu spaudos laisvės indeksu, kuris reitinguoja šalis pagal tokius veiksnius kaip žiniasklaidos įvairovė ir nepriklausomybė, JAV yra 45 vietoje iš 180 šalių.
Tačiau D.Trumpas nebuvo pirmasis prezidentas, kurio valdymo laikotarpiu šalies reitingas pradėjo svyruoti. Nepaisant pažadų, kad jo administracija bus skaidriausia istorijoje, šalį valdant Barackui Obamai, JAV taip pat buvo dramatiškai nukritusi RSF reitingų skalėje – nuo 2010 iki 2011 m. iš 20 vietos nukrito į 47-ąją.
Pasak JAV ne pelno siekiančio Žurnalistų apsaugos komiteto atstovaujančiosios direktorės Courtney Radsch, B.Obamos administracija padėjo nutiesti kelią D.Trumpo nuolatinių spaudos užpuolimų politikai.
Be kita ko, B.Obama dažnai priešinosi viešos informacijos paskelbimui ir tramdė vyriausybės informacijos nutekinimus.
„B.Obama neabejotinai padėjo pagrindą, – teigė C.Radsch. – Jis naudojo Šnipinėjimo įstatymą daugiau nei visi kiti prezidentai kartu sudėjus ir sukūrė labai pavojingą precedentą persekioti žurnalistinius šaltinius.
Tačiau, anot jos, B.Obama ir George‘as W. Bushas nesinaudojo vieša retorika prieš atskirus žurnalistus, žiniasklaidos priemones ir pačią žiniasklaidos instituciją, kaip tą darė D.Trumpas
„Yra esminis skirtumas tarp retorikos, demokratinių normų naikinimo, žmogaus teisių normų naikinimo, pasitraukimo iš JT Žmogaus teisių tarybos, UNESCO ir visų šių tarptautinių normų nustatymo institucijų, – paaiškino C.Radsch. – Daugelis žalingų veiksmų, vykdytų valdant D.Trumpui prasidėjo nuo B.Obamos administracijos, tačiau jie pastebimai pablogėjo ir įgavo pagreitį dėl aršios ir pajuokiančios D.Trumpo retorikos bei nuolatinio spaudimo, taikomo žiniasklaidai.“
Amerikiečių nepasitikėjimas naujienų žiniasklaida
Merilando universiteto Philip Merrill žurnalistikos fakulteto dekanės Lucy Dalglish įsitikinimu, vienas iš efektyviausių D.Trumpo retorinių triukų buvo spaudos patikimumo naikinimas pasitelkiant nuolatines atakas prieš žiniasklaidą mitinguose, spaudos renginiuose ir socialiniame tinkle „Twitter“.
„Nėra abejonių, kad žalingiausias dalykas, kurį jis padarė, yra viešas žiniasklaidos pasmerkimas, jos atstovų vadinimas apsišaukėliais bei melagiais, – sakė L.Dalglish. – Tai padarė nesuskaičiuojamą žalą žiniasklaidos reputacijai ir visuomenės pasitikėjimui profesionalia, tiesa pagrįsta spauda.“
Remiantis „Gallup“ apklausų duomenimis, nors demokratų pasitikėjimas D.Trumpo administracijos laikotarpiu išaugo, respublikonų – nusileido iki visų laikų žemiausio lygio. Tai parodė jo kampanijos, kuria buvo siekiama diskredituoti spaudą ir pavaizduoti save kaip patikimiausią informacijos šaltinį, veiksmingumą.
2020 m. tik 10 proc. amerikiečių, laikančių save respublikonais, teigė, kad jie labai arba pakankamai tvirtai pasitiki žiniasklaida, palyginti su 73 proc. demokratų šalininkų.
„Twitter“ kaip platforma pulti žiniasklaidą
Viena pagrindinių D.Trumpo taktikų plečiant savo įtaką ir siekiant sustiprinti savo skleidžiamą žinutę buvo nuolatinis tos pačios minties kartojimas. Buvęs JAV lyderis ne kartą puolė žiniasklaidą su tokiais įžeidinėjimais kaip „netikros naujienos“, „visuomenės priešai“ ir „melagiai“.
Pasak JAV spaudos laisvės stebėjimo agentūros, nuo savo pirmosios rinkimų kampanijos pradžios D.Trumpas savo „Twitter“ paskyroje užsipuolė žiniasklaidą 2520 kartų.
Nors D.Trumpo prieš žiniasklaidą nutaikyti įrašai plūdo reguliariai, analizė parodė, kad aštriausi išpuoliai buvo skelbiami abiejų rinkiminių kampanijų metu ir COVID-19 pandemijos laikotarpiu.
Remiantis JAV spaudos laisvės stebėjimo agentūros duomenų analize, tarp populiariausių jo taikinių buvo 251 išpuolio sulaukęs kanalas CNN bei 241 kartą kritikuotas „The New York Times“.
D.Trumpo pagieža šioms organizacijoms neapsiribojo „Twitter“ erdve. Buvęs prezidentas padavė CNN, „The New York Times“ bei „The Washington Post“ į teismą dėl šmeižto jo antrosios rinkimų kampanijos metu, tačiau bylą pralaimėjo.
Nors D.Trumpo „Twitter“ paskyra buvo sustabdyta dėl tariamo smurto kurstymo ir yra uždaryta iki šiol, C.Radsch teigia, kad bus nepaprastai sunku atstatyti D.Trumpo padarytą žalą tiesai ir žmonių pasitikėjimui.
„Tam, kad sukurti pasitikėjimą, reikia dirbti visą gyvenimą, o jam sunaikinti – užtenka akimirkos, – kalbėjo ji. – Tai ne tik apie vieną asmenį; tai taip pat susiję su visais kitais politiniais lyderiais, kurie priėmė šią nerimą keliančią „netikrų naujienų“ poziciją ir sukūrė visiškai naują sistemą, kuri daugelyje šalių buvo kodifikuota įstatymuose. JAV patikimumo atkūrimas pareikalaus ilgo proceso“.
Reti pranešimai spaudai
Kartu su „Twitter“ pasitelkimu atakuojant žiniasklaidą ir kontroliuojant informacijos srautus, D.Trumpas taip pat apribojo įprastus žurnalistinius informacijos šaltinius, tokius kaip tradicinis kasdienis Baltųjų rūmų pranešimas spaudai.
„PressGazette“ spaudos pranešimų, paskelbtų oficialioje Baltųjų Rūmų svetainėje, analizė parodė, kad B.Obama per aštuonerius savo tarnybos metus surengė daugiau nei 1,1 tūkst. spaudos konferencijų. Palyginimui, per ketverius savo prezidentavimo metus D.Trumpas surengė tik 300.
Pranešimų spaudai trūkumas privertė žurnalistus savo straipsniuose dažniau naudoti konfidencialius, anoniminius informacijos šaltinius, kuriuos galima lengviau atmesti kaip „netikras naujienas“.
Anot C.Radsch, spaudos pranešimų vengimas buvo dalis jo platesnės strategijos kontroliuoti žurnalistams ir visuomenei teikiamą informaciją.
„Tai, kad D.Trumpas apribojo prieigą prie Baltųjų rūmų, buvo ilgalaikės tendencijos siaurinti prieigą prie jo administracijos informacijos tęsinys“, – sakė ji.
Trumpas prieš žiniasklaidą: augantis fizinio smurto lygis
Ketveri D.Trumpo metai Baltuosiuose Rūmuose pasireiškė ne tik pertekliniu priekabiavimu prie žurnalistų, bet ir didėjančiu policijos smurtu prieš reporterius.
„D.Trumpas ne tik pakenkė profesionalių žurnalistų, kasdien dirbančių tam, kad užtikrintų teisingumą ir praneštų visuomenei tiesą, reputacijai, bet ir sukėlė jiems realų fizinį pavojų“, – teigė L.Dalglish.
Nors JAV spaudos laisvės stebėjimo agentūra duomenis apie agresiją prieš žurnalistus pradėjo rinkti tik 2017 m., jos informacija rodo, kad 2020 m. padėtis buvo ypač bloga, daugiausia dėl neįprastai didelio policijos ir žmonių žiaurumo žurnalistų atžvilgių per „Black lives matter“ protestus.
Pasak C.Radsch, 900 išpuolių prieš žiniasklaidos atstovus, apie kuriuos buvo pranešta per demonstracijas, negalima atskirti nuo platesnio JAV priešiškumo žiniasklaidai klimato.
„Mažai stebėtina, kad po kelis metus trukusio žurnalistų spaudimo, jų žeminimo ir vadinimo žmonių priešais mes matėme precedento neturintį smurto lygį“, – sakė ji.
Nors 2020 m. padidėjo beveik visų agresijos formų kiekis, suimtų žurnalistų skaičius, palyginti su 2019 m. padidėjo net 12 kartų, o fiziškai užpultų žurnalistų – 8 kartus.
Augantis pavojus žurnalistams pasaulio mastu
L.Dalglish manymu, D.Trumpo veiksmai paskatino politinius lyderius tokiose vietose kaip Turkija, Filipinai, Egiptas, Kinija, Rusija ir Baltarusija veikti prieš žiniasklaidą savo šalyse.
„Tai suteikė didesnę laisvę pasaulio diktatoriams, kurie laikosi nuomonės, kad jei JAV talžo žiniasklaidą ir kenkia tiesai ir laisvos spaudos egzistavimui, kodėl gi mes negalime to daryti?“, – patikino ji.
Žurnalistų apsaugos komiteto duomenimis, 2020 m. gruodis matė rekordinį visame pasaulyje įkalintų žurnalistų skaičių – už grotų sėdėjo bent 274 žiniasklaidos darbuotojai.
„Besitęsiančios kasdienės atakos prieš spaudą išties suformavo neįtikėtinai sunkią aplinką žurnalistams ir sukūrė labai neigiamus precedentus užsienyje, – tikino C.Radsch. – Pavyzdžiui, matome, kaip D.Trumpo vartojama „netikrų naujienų“ frazė paveikė visą pasaulį, nes tą pačią retoriką perėmė įvairių politinių krypčių pasaulio lyderiai ir matome, kad visame pasaulyje daugėja įkalintų žurnalistų, kaltinamų skleidžiant melagingas naujienas.“
Anot „PressGazette“, D.Trumpo atsisakymas laikyti Saudo Arabijos režimą atsakingu už žurnalisto Jamalo Kashoggi nužudymą 2018 m. dažnai minimas kaip itin akivaizdus D.Trumpo žiniasklaidos laisvės nepaisymo pavyzdys.
Palikimas J.Bidenui
Atsižvelgiant į tai kokią sistemą paveldėjo J.Bidenas, C.Radsch teigimu, atkurti žiniasklaidos laisvės vaidmenį Amerikos pilietiniame gyvenime ir JAV demokratijos įvaizdį užsienyje jam nebus lengva užduotis.
Dar 2020 m. lapkritį Žurnalistų apsaugos komitetas pateikė naujai išrinktam JAV prezidentui J.Bidenui pasiūlymą dėl „JAV spaudos laisvės lyderystės atkūrimo“ ir paskelbė šešias rekomendacijas, galimai padėsiančias to pasiekti.
Į sąrašą įėjo tokios rekomendacijos kaip pasakyti reikšmingą kalbą remiant spaudos laisvę, paskirti specialų prezidento pasiuntinį spaudos laisvei, sustiprinti spaudos laisvei skiriamą Valstybės departamento paramą, dalyvauti ir remti žiniasklaidos laisvę ginančias tarptautines vyriausybines organizacijas ir stiprinti spaudos laisvę šalies viduje, rodant pavyzdį visam pasauliui.
Prasidedant devintajam JAV prezidento J.Bideno kadencijos mėnesiui, administracijos retorika taikoma žiniasklaidai yra stipriai pasikeitusi, tačiau, kaip jai seksis sumažinti iki šiol padarytą žalą, parodys tik laikas.
2021 m. gegužės 3 d. Pasaulinės spaudos laisvės dienos pareiškime J.Bidenas sakė:
„Žurnalistai atskleidžia tiesą, tikrina piktnaudžiavimą valdžia ir reikalauja iš valdančiųjų skaidrumo. Jie yra būtini sveikam demokratijos funkcionavimu“.
Anot J. Bideno, COVID-19 pandemijos akivaizdoje žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai stengiasi informuoti visuomenę, rizikuodami savo sveikata.
„Ir laikais, kai tiesa yra vis labiau puolama, mūsų poreikis tiksliems, faktais pagrįstiems pranešimams, atviram viešam pokalbiui ir atskaitomybei niekada nebuvo didesnis...
Šiandien, Pasaulinę spaudos laisvės dieną, visur švenčiame nepalaužiamą žurnalistų drąsą. Mes pripažįstame neatskiriamą laisvos spaudos vaidmenį kuriant klestinčią, atsparią ir laisvą visuomenę.
Mes iš naujo įsipareigojame saugoti ir skatinti laisvą, nepriklausomą ir įvairią žiniasklaidą visame pasaulyje“, – tuomet kalbėjo JAV prezidentas.
„PressGazette“, CNN, CPJ, The White House inf.
