Atsakydamas į rusų žurnalistų klausimą, ar į šį renginį, kuriame taip pat dalyvaus Kinija, Indija, Iranas ir Pakistanas, bus pakviesti griežtosios linijos grupuotės atstovai, Z. Kabulovas atsakė: „Taip.“
Derybas planuojama surengti po spalio 12 dieną įvyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo dėl Afganistano. G-20 forumo dalyviai sieks padėti išvengti humanitarinės katastrofos šaliai, kur kontrolę vasarą perėmė Talibanas.
Z. Kabulovas taip pat buvo paklaustas, ar Rusija teiks pagalbą Afganistanui, kur, kaip trečiadienį perspėjo vienas aukšto rango Jungtinių Tautų pareigūnas, vis gilėja humanitarinė krizė.
Z. Kabulovas pareiškė, kad Maskva suteiks paramos, bet daugiau informacijos nepateikė.
„Prie to dirbama“, – pasakė jis žurnalistams, teigdamas, jog ruošiamas „krovinys“.
Maskva siekia užmegzti ryšius su Talibanu, bet dar nepripažino šios grupuotės, Rusijoje laikomos teroristine organizacija.
Z. Kabulovas pirmadienį nurodė, kad jo šalis „neatmeta galimybės“ peržiūrėti JT sankcijų režimą Talibanui.
„Tačiau manome, kad šiame etape skubėti būtų netikslinga“, – pridūrė diplomatas.
Pastaraisiais metais Kremlius palaikydavo ryšius su Talibanu ir kelis kartus priėmė jo atstovus Maskvoje, pastarąjį kartą – liepos mėnesį.
Priešingai nei Vakarų šalys, suskubusios evakuoti diplomatus po talibų sugrįžimo į valdžią rugpjūtį, Rusija neuždarė savo ambasados Kabule.
Rusų prezidentas Vladimiras Putinas kritikavo užsienio valstybių „kišimąsi į Afganistano vidaus reikalus“, teigdamas, kad Maskva „pasimokė“ iš Sovietų Sąjungos įsiveržimo į šią šalį.
Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje Maskva buvo įsivėlusi į niokojantį konfliktą Afganistane, kur tuomet žuvo iki 2 mln. afganistaniečių ir daugiau nei 14 tūkst. sovietų karių. Dar 7 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.
V. Putinas taip pat perspėjo, kad ekstremistinių grupuočių nariai gali pasinaudoti dabartine politine sumaištimi Afganistane ir, apsimesdami pabėgėliais, patekti į kaimynines valstybes.
Po Talibano pergalės Rusija surengė karines pratybas su Tadžikistanu, kur Maskva turi karinę bazę, taip pat su Uzbekistanu. Abi šalys turi bendrą sieną su Afganistanu.
Be to, Maskva pranešė gavusi iš Vidurio Azijos šalių naujos ginkluotės užsakymų.
Nors talibai tvirtina nekeliantys grėsmės šioms valstybėms, buvusios sovietinės respublikos regione anksčiau yra nukentėjusios nuo išpuolių, priskiriamų Afganistano islamistų sąjungininkams.
Talibanas pirmą kartą valdė Afganistaną nuo 1996 iki 2001 metų. Tuomet islamistai buvo nuversti per JAV vadovaujamą įsiveržimą, surengtą reaguojant į Rugsėjo 11-osios atakas Amerikoje. Tuos išpuolius iš Afganistano teritorijos organizavo teroristų tinklo „al Qaeda“ lyderis Osama bin Ladenas.
