„Tai labai rimta... Kyla [Lenkijos] de facto pasitraukimo [iš ES] rizika“, – sakė jis interviu transliuotojui BFM-TV.
„Nenoriu Lenkijos pasitraukimo“, – pridūrė C. Beaune'as.
Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ketvirtadienį pareiškė, kad dalis Europos Sąjungos sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija. Tribunolas įspėjo bloko institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemą.
Konstitucinio Tribunolo dauguma nusprendė, kad Lenkijos narystė ES nesuteikia Bendrijos teismams aukščiausios teisinės galios ir nereiškia, kad šalis savo suverenitetą perkėlė blokui.
Šis sprendimas priimtas po ištisus mėnesius trukusių teismo procesų, kuriuose Lenkijos vyriausybės, prezidentūros ir parlamento atstovai teigė, kad Lenkijos Konstitucija yra viršesnė už Bendrijos teisę ir kad ES Teisingumo Teismo sprendimai kartais prieštarauja Lenkijos teisinei tvarkai.
Teismas bylą pradėjo liepą, remdamasis Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio metų pradžioje pateiktu prašymu po to, kai ES teismas nusprendė, kad Bendrijos įstatymai turi viršenybę prieš Lenkijos įstatymus. Šis sprendimas buvo susijęs su dabartinės Lenkijos dešiniųjų vyriausybės taikoma teisėjų skyrimo procedūra.
ES teismo sprendimas buvo priimtas nesibaigiant platesniam ginčui dėl didelių pakeitimų Lenkijos teismų sistemoje, kuriuos inicijavo valdančioji dešinioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS). ES šiuos pakeitimus laiko griaunančiais demokratinę kontrolę ir pusiausvyrą.
„Tai ne techninis ar teisinis klausimas. Tai itin politinė tema, pratęsianti ilgą prieš ES nukreiptų provokacijų sąrašą“, – komentuodamas Lenkijos sprendimą sakė C. Beaune'as.
„Įstodamas į klubą pasirašai kontraktą, vadinamą sutartimi; ji ratifikuota per referendumą Lenkijoje. Toks buvo Lenkijos žmonių pasirinkimas“, – pabrėžė jis.
Europos Komisija ketvirtadienį nurodė, jog pasitelks visas turimas priemones, kad užtikrintų ES teisės viršenybę Lenkijoje.
Premjeras: Lenkija nori likti ES nepaisant Konstitucinio Tribunolo sprendimo
Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis penktadienį patikino, kad jo šalis nori likti Europos Sąjungoje.
Premjeras tai pareiškė šalies aukščiausios instancijos teismui ketvirtadienį paskelbus svarbią nutartį, kuri, ekspertų nuomone, galėtų išprovokuoti „Polexit“ – šalies išstojimą iš Bendrijos.
Susiję straipsniai
„Lenkijos ir Vidurio Europos šalių įstojimas į Europos Sąjungą yra vienas ryškiausių ankstesnio dešimtmečio įvykių. Tiek mums, tiek pačiai ES“, – sakė M. Morawieckis, turėdamas galvoje Bendrijos plėtrą į rytus 2004-aisiais.
„Lenkijos vieta yra ir bus Europos valstybių šeimoje“, – parašė premjeras socialiniame tinkle „Facebook“, kai buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, dabartiniam opozicijos lyderis Donaldas Tuskas paragino lenkus sekmadienį susirinkti į mitingą Varšuvoje „ginti europinės Lenkijos“.
Briuselis griežtai reagavo į Konstitucinio Tribunolo sprendimą. ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas įspėjo Varšuvą, kad Bendrija panaudos „visas turimas priemones“ ES teisės viršenybei užtikrinti.
Prieš Tribunolui paskelbiant nutartį ES įspėjo, kad ši byla gali turėti „pasekmių“ Briuselio dar nepatvirtintoms išmokoms, kurias Lenkija gaus iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.
Vokietija ragina Lenkiją visiškai įgyvendinti ES teisės aktus
Lenkija, kaip Europos Sąjungos narė, turi įgyvendinti Bendrijos teisės aktus, penktadienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
Ministras tai pareiškė Lenkijos aukščiausios instancijos teismui ketvirtadienį paskelbus svarbią nutartį, kuri, ekspertų nuomone, galėtų išprovokuoti „Polexit“ – šalies išstojimą iš Bendrijos.
„Jei šalis priima politinį sprendimą būti ES dalimi, ji turi užtikrinti, kad sutartos taisyklės būtų visiškai įgyvendintos“, – žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė H. Maasas.
Vokietijos diplomatijos vadovas taip pat išreiškė Europos Komisijai savo „visišką paramą jai vykdant savo misiją užtikrinti, kad visoje ES būtų laikomasi Europos teisės“.
Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ketvirtadienį nusprendė, kad dalis ES sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija. Jis taip pat įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemą.
Varšuva ir Briuselis smarkiai nesutaria dėl Lenkijos valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) stumiamų teismų sistemos reformų. Briuselis įspėja, kad jos kelia grėsmę demokratijai Lenkijoje.