Kaip Lietuva įtraukė ES į konfliktą su Kinija: nuo vieno žodžio prasidėjusi kova rodo pavyzdį visam žemynui

Lietuvos ir antros pagal dydį pasaulio ekonomikos diplomatinė kova prasidėjo nuo vieno žodžio.

 Xi Jinpingas ir G. Nausėda.<br> lrytas.lt koliažas.
 Xi Jinpingas ir G. Nausėda.<br> lrytas.lt koliažas.
 G. Nausėda.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 G. Nausėda.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Xi Jinpingas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Xi Jinpingas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 9, 2021, 4:41 PM

Rugpjūtį Vilnius leido Taivano prašymą įsteigti šalyje „Taivano“ atstovybę. Šio pavadinimo vartojimas papiktino Pekiną, kuris tvirtina, kad sala yra Kinijos dalis, ir pageidauja, kad vietoj jo būtų vartojamas „Taipėjus“.

Ginčas greitai paaštrėjo. Nors Vilnius pabrėžė, kad šis žingsnis nesukelia problemos Pekino „vienos Kinijos“ politikai, daugelis šį sprendimą – pirmąjį tokio pobūdžio Europoje – laikė galimu pirmuoju žingsniu siekiant galiausiai pripažinti Taivaną atskira šalimi.

Kinija atšaukė savo ambasadorių – panaudojo diplomatinę protesto formą, kurios nebuvo pritaikę jau daugelį metų, – ir primygtinai reikalavo, kad Lietuva atšauktų savo pasiuntinį.

Buvo sustabdytas krovininių traukinių, jungiančių Vilnių pagal Kinijos „Viena juosta, vienas kelias“ iniciatyvą, eismas. Sustabdytos ir naujos licencijos, kurių prašė Lietuvos maisto produktų eksportuotojai.

Pirminiai lūkesčiai, kad Lietuva gali tapti svarbia ES kryptimi Kinijos fintech investuotojams, beveik išsisklaidė.

„Tai panašu į klasikinį kinų posakį: „Nužudyti viščiuką, kad išgąsdintum beždžionę“, – sakė vienas aukšto rango ES diplomatas Kinijoje, prašęs anonimiškumo, nes neturėjo teisės komentuoti viešai. – Pekinas siunčia žinią, kad bet kas, kas paseks Lietuvos pavyzdžiu, ir išdrįs jam pasipriešinti, susidurs su rimtomis pasekmėmis. O tokią žinią geriausia išbandyti ant mažesnės šalies.“

Dabar Pekinas stebi, ar beždžionė – Europos Sąjunga – stos į vištos ar jos mėsininko pusę.

Atsirado darbotvarkėje

Jungtinės Amerikos Valstijos jau parėmė Vilnių. Praėjusį mėnesį po susitikimo Vašingtone su savo kolega iš Lietuvos, valstybės sekretorius Antony Blinkenas pabrėžė „geležinę JAV paramą Lietuvai, susidūrusiai su Kinijos Liaudies Respublikos mėginimais imtis prievartos“.

ES kol kas išliko dviprasmiškesnė. Neseniai vykusiame strateginiame dialoge su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi, ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas gynė Lietuvą, tačiau taip pat stengėsi patikinti Pekiną, kad ES nekvestionuoja „vienos Kinijos“ politikos.

„ES ir jos valstybės narės yra suinteresuotos plėtoti bendradarbiavimą su Taivanu, panašiai mąstančiu ir svarbiu ekonominiu partneriu regione, be jokio valstybingumo pripažinimo“, – sakė jis Wang Yi.

Antradienį 27 ES vadovai susirinko į vakarienę, kurios metu buvo aptarti ES ir Kinijos santykiai, o Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda paragino savo kolegas siųsti „vienybės“ žinią Kinijos akivaizdoje. Vakarienė baigėsi tuo, ką J.Borrellas pavadino „labai įdomia diskusija“.

Nors ES strateginis kompasas dar tik kuriamas, aišku viena: susidūrusi su Pekinu, 2,8 mln. gyventojų turinti Lietuva į ES darbotvarkę iškėlė Taivano ir santykių su Kinija temą taip, kaip Pekino ir daugelio Europos sostinių vadovai daugelį metų vengė.

Ir bent jau šiuo metu Vilnius nerodo jokių ženklų, kad ketina atsitraukti.

Lietuva tvirtina, kad neketino supykdyti Pekino, o keli aukšti Lietuvos pareigūnai sakė, kad norėtų sušvelninti konfliktą, tačiau jokių suartėjimo ženklų, atrodo, nesimato. Priešingai, netrukus Lietuvoje, taip pat Čekijoje ir Slovakijoje, lankysis Taivano vyriausybės vadovaujama prekybos delegacija.

„Šios situacijos sprendimas priklauso nuo abiejų pusių. Esame pasirengę kalbėtis, bet nebūtume pasirengę persvarstyti savo sprendimo, – interviu POLITICO sakė G.Nausėda. – Europos Sąjungoje yra daug atstovybių, kurias [Taivanas] įsteigė per pastaruosius 20, 25 metus. Ir Lietuva šiuo atžvilgiu nepadarė nieko ypatingo.“

Nėra ko prarasti

Lietuva nėra pirmoji ES šalis, įsivėlusi į diplomatinį konfliktą su Pekinu, tačiau ji neįprasta tuo, kad dėl to mažai ką gali prarasti.

Tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija turi svarbių verslo ryšių su Kinija, todėl jų vadovams sunku užimti kritišką poziciją net tokiais klausimais kaip įtarimai dėl genocido ir priverstinio darbo Kinijos tolimuosiuose vakaruose esančiame Sindziango regione.

Kitų šalių vyriausybės, pavyzdžiui, Graikijos ar Vengrijos, yra priklausomos nuo Kinijos investicijų.

Kai 2013 m. Ispanijos teismas išdavė tarptautinius arešto orderius penkiems į pensiją išėjusiems aukščiausiems komunistų pareigūnams dėl nusikaltimų žmoniškumui Tibete, Madridas, žinodamas, kad Kinijos rankose yra didelis kiekis vyriausybės obligacijų, greitai ėmėsi veiksmų, kad nuramintų padėtį.

Neseniai Švedija nesiryžo eskaluoti nesutarimų dėl žmogaus teisių iki ES lygmens, kai Gui Minhai, švedų ir kinų knygų pardavėjas, leidęs Komunistų partiją (ir asmeniškai Kinijos prezidentą Xi Jinpingą) kritikuojančius leidinius, buvo įkalintas 10 metų.

Lietuva, priešingai, turi nedaug verslo ryšių su Kinija.

„Ar galite patikėti, kad mes investavome 10 kartų daugiau į Kiniją nei Kinija į Lietuvą?“ – sakė vienas aukšto rango Vilniaus pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Kinijos investicijų buvo už tris milijonus eurų – taip šioje šalyje, tik trys milijonai eurų iš Kinijos. Mūsų įmonės Kinijoje investavo beveik 40 mln. eurų, – sakė jis ir pridūrė. – Didžioji Kinija yra maža“.

Pavyzdys – Klaipėdos uostas, į kurį Lietuva stabdė valstybinės įmonės „China Merchants Group“ investicijas dėl susirūpinimo saugumu.

Kinija buvo suinteresuota daugiau investuoti į mūsų infrastruktūrą ir kitus sektorius, kurie yra jautrūs nacionalinio saugumo požiūriu, – sakė G. Nausėda. – Tačiau mes turime nacionalinę tokių strateginių investicijų patikros sistemą“.

Kalbėdamas su „Baltic Times“ prieš pat jį atšaukiant, Kinijos ambasadorius Vilniuje Shen Zhifei atmetė šį teiginį ir kritikavo pačios Lietuvos neįžvalgumą.

„Prekybą lemia ne tik šalies dydis. Net tokia maža šalis kaip Lietuva gali tapti didelėmis žaidėjomis kaip Singapūras ir Nyderlandai, – sakė jis. – Lietuva vis dar turi kurti draugišką ir atsakingą įvaizdį Kinijos vartotojams“.

Laisvė kritikuoti

Lietuva retai vengia naudotis savo laisve kritikuoti. Nepriklausomybės judėjimo lyderio Vytauto Landsbergio santykiai su Pekinu jau seniai buvo šalti.

Per 2000 m. vizitą Didžiojoje tautos salėje V. Landsbergis, tuometinis Lietuvos parlamento pirmininkas, pradėjo atvirą pokalbį apie Tibetą ir žmogaus teises.

Jį priėmusiam buvusiam Kinijos premjerui, tuometiniam Nacionalinio liaudies kongreso nuolatinio komiteto pirmininkui Li Pengui, tai nepatiko.

„Li Pengas nesuvalgė deserto ir išėjo, – su anonimiškumo sąlyga sakė vakarienėje dalyvavęs asmuo. – Visi turėjo atsistoti ir taip pat išeiti“.

Po kelių mėnesių Li Pengas sutrumpino planuotą dviejų dienų vizitą į Lietuvą, sužinojęs, kad Lietuvos parlamente vyksta tarptautinis susitikimas dėl komunizmo nusikaltimų.

Kinijos delegacija išvyko vos po kelių valandų, susitikusi su valstybės pareigūnais, įskaitant V.Landsbergį, bet taip ir nepalikusi oro uosto.

Prabėgus 20 metų, Lietuvos vyriausybė, kurioje užsienio reikalų ministru dirba V. Landsbergio anūkas Gabrielius Landsbergis, panašiai ignoruoja Kinijos spaudimą, o gal net žengia dar toliau.

Praėjus vos pusmečiui po pirmojo ministro darbo, G.Landsbergis interviu POLITICO pareiškė, kad Lietuva pasitrauks iš Kinijos „17+1“ diplomatinės platformos su Vidurio ir Rytų Europa.

Šalis taip pat padovanojo Taivanui COVID-19 vakcinų, pasiūlė humanitarines vizas Honkongo gyventojams ir sukėlė nerimą dėl Kinijoje pagamintų „Xiaomi“ mobiliųjų telefonų keliamo pavojaus saugumui.

„Xi Jinpingo vadovaujama Kinija tampa revanšistinė, vis karingesnė – net autoritarinė nebėra tinkamas būdvardis“, – POLITICO sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.

Jo teigimu, ES atėjo laikas atsisakyti gynybinės prekybos politikos Kinijos atžvilgiu.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ypač siekia plėtoti ryšius su Taivanu. Praėjusį mėnesį lankydamasi Vašingtone ji susitiko su Taivano ambasadoriumi Hsiao Bi-khim, artimu prezidentės Tsai Ing-wen patikėtiniu.

Tuo metu prezidentas G.Nausėda ir toliau spaudžia savo kolegas iš ES prisijungti prie jo ir kartu su juo pateikti bendrą frontą Pekino atžvilgiu. Jis ne kartą siūlė surengti „27+1“ susitikimą su Xi Jinpingu.

Šią idėją kadaise palaikė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tačiau ją sužlugdė koronaviruso pandemija ir pablogėję ES ir Kinijos santykiai.

G.Nausėdos nuomone, nors visiškai normalu, kad kiekvienas lyderis dvišaliu pagrindu bendrauja su Kinija, svarbu nepamiršti kolektyvinės ES geopolitinės galios.

„Būtų daug veiksmingiau ir solidžiau, jei lyderiai kalbėtų vienu balsu“, – sakė G.Nausėda.

Parengta pagal POLITICO inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: kompensacijos šildymui bus skiriamos iškart šešiems mėnesiams