Rengti protestus buvo nuspręsta po Konstitucinio tribunolo (KT) praėjusį ketvirtadienį priimto nutarimo, užginčijusio ES teisės viršenybę Lenkijos įstatymams.
Įstodama į Bendriją Lenkija pripažino ES institucijų viršenybę ir jų laikėsi, tačiau 2015 m. rinkimus laimėjusi nacionalistinė TTP ėmė tai ginčyti.
Siekdama ilgiems metams įtvirtinti savo valdymą TTP uzurpavo valstybinę žiniasklaidą ir teisėsaugos institucijas. TTP savo šalininkus paskyrė prokuratūros, policijos, teismų vadovais ir inicijavo plačią teismų reformą. Ja prisidengiant prie Aukščiausiojo teismo iš TTP palankių teisininkų buvo suburta Drausminimo taryba (DT), gavusi teisę bausti ar net šalinti iš darbo nepaklusnius teisėjus.
Po opozicijos skundų Briuseliui jis pripažino DT neteisėta ir nurodė ją išformuoti. Varšuvai delsiant ES ėmė grasinti įvairiomis nuobaudomis ir net pristabdė keliolikos milijardų eurų paramos Lenkijai išmokėjimą.
Lenkijos Senato – aukštųjų Seimo rūmų – pirmininkas Tomaszas Grodskis KT pareiškimą dėl Lenkijos teismų viršenybės prieš ES pavadino „Polexit“ pradžia. Dienraščio „Rzeczpospolita“ teigimu, KT sprendimas yra arba „atominė pasitraukimo iš ES bomba“, arba rizikingas akių dūmimas.
Dienraštis priminė, kad TTP ne kartą sukėlė konfliktus su ES, JAV, Izraeliu, o po to tyliai atsitraukdavo. Karingi pareiškimai esą yra skirti vidaus politikai, siekiant atimti balsus iš dešiniųjų radikalų ar įsiteikti konservatyviems rinkėjams.
„Rzeczpospolita“ priminė, kad KT priėmė vien žodinį pareiškimą dėl Lenkijos įstatymų viršenybės prieš ES, tačiau jis suveiks tik Seimui nusprendus nesilaikyti ES įstatymų. Dienraštis klausia, ar vertėjo vien dėl vidinių politinių tikslų skelbti atominei bombai prilygstantį pareiškimą.
Kad vyriausybė neketina skelbti „Polexit“, skubiai patvirtino ir premjeras Mateuszas Morawieckis.
„Lenkijos vieta yra ir bus Europos valstybių šeimoje“, – ministras pirmininkas parašė socialiniame tinkle „Facebook“.
M.Morawieckis nesureikšmino KT nutarties. Anot jo, nacionalinės konstitucinės teisės viršenybės kitų teisės šaltinių atžvilgiu principą yra konstatavę teismai ir kitose valstybėse narėse.
Vis dėlto Lenkijos KT nutarimas sukėlė šoką Briuselyje. Vokietijos radijas „Deutsche Welle“ teigė, jog Briuselis nenumatė, kad gali kilti tokių nesutarimų su į ES priimtomis Rytų Europos valstybėmis ir todėl į stojimo sutartis nebuvo įtraukta pakankamai drausminimo priemonių.
Europarlamente esą vis labiau girdėti raginimų sustabdyti Varšuvos autokratų finansavimą, tačiau Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen susilaiko nuo griežtų pareiškimų.
„Deutsche Welle“ teigimu, bijoma, kad Varšuvą ginče su ES parems Vengrija, taip pat gal dar kai kurios Rytų Europos šalys, o konfliktas sukels Bendrijos skilimą.
Britų dienraštis „The Guardian“ parašė, kad „Lenkija padarė didelį teisinio „Polexit“ žingsnį, o Lenkijos ir Vengrijos priešinimasis europinėms normoms tampa ES didžiausiu išbandymu po „Brexit“.
JAV laikraščio „The Washington Post“ teigimu, Lenkijos KT nutarimas užaštrina konfliktą dėl demokratinių vertybių ir sudrebina priimtus teisinius ES fundamentus.
Vokietijos dienraštis „Suddeutsche Zeitung“ parašė, kad Lenkijos KT sprendimas naikina esminę europinės integracijos idėją ir Briuselis gali imtis naujos procedūros, sumažinsiančios ES išmokas Lenkijai.
Kad Lenkijoje vis labiau įsivyrauja TTP diktatūra, sekmadienį įsitikino ir šimtatūkstantinė demonstrantų minia Varšuvoje.
Opozicijos lyderiams kalbant scenoje jų žodžius dažnai nustelbdavo grupelės nacionalistų šūkavimai, stiprinami ypač galingų garsiakalbių.
Keliolika nacionalistų aparatūrą įžūliai pasistatė netoli opozicijos scenos, o provokatorius saugojusios gausios policininkų pajėgos nereagavo į prašymus netrukdyti. Žiniasklaida priminė, kad per TTP mitingus policija brutaliai suima visus, kurie bando trukdyti ar reikšti kitokią nuomonę.
