Perbėgėliai Tokijuje šaukia į teismą Šiaurės Korėjos lyderį

Perbėgėliai iš Šiaurės Korėjos Tokijuje ketvirtadienį simboliškai iškvietė Kim Jong Uną į teismą dėl repatrijavimo programos, kurią vadina „valstybiniu žmonių grobimu“.

Kim Jong Unas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Kim Jong Unas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 14, 2021, 9:44 AM, atnaujinta Oct 14, 2021, 9:47 AM

Ši neįprasta byla yra bandymas patraukti Pchenjaną atsakomybėn už schemą, kai 1959–1984 metais į Šiaurės Korėją iš Japonijos buvo perkelta daugiau kaip 90 tūkst. žmonių.

Schema buvo skirta daugiausia etniniams korėjiečiams, taip pat jų sutuoktiniams japonams. Žmonės buvo viliojami fantastine propaganda ir „rojaus Žemėje“ pažadais.

Penki šios repatrijavimo programos dalyviai, vėliau pabėgę iš Šiaurės Korėjos, Tokijo apygardos teisme reikalauja kompensacijų po 100 mln. jenų (762 tūkst. eurų).

Jie kaltina Pchenjaną „apgavus ieškovus melaginga perkėlimo į Šiaurės Korėją reklama“ ir sako, kad Šiaurės Korėjoje „bendrai buvo neįmanoma naudotis žmogaus teisėmis“.

Kadangi Japonija ir Šiaurės Korėja nepalaiko diplomatinių santykių, Kim Jong Unas kviečiamas kaip Šiaurės Korėjos vyriausybės lyderis.

„Nesitikime, kad Šiaurės Korėja sutiks su sprendimu ar sumokės kompensacijas“, – praėjusį mėnesį spaudos konferencijoje sakė ieškovų advokatas Kenji Fukuda.

„Tačiau tikimės, kad Japonijos vyriausybė galės derėtis su Šiaurės Korėja“, jei teismas priims ieškovams palankų sprendimą, pridūrė jis.

Iš viso 93 340 žmonių dalyvavo Raudonojo Kryžiaus draugijų Japonijoje ir Šiaurės Korėjoje vykdytoje, Pchenjano apmokėtoje repatrijavimo programoje.

Japonijos vyriausybė taip pat rėmė schemą; ji žiniasklaidoje buvo giriama kaip humanitarinė kampanija korėjiečiams, sunkiai kuriantiems gyvenimą Japonijoje.

Per japonų 1910–1945 metų kolonijinį valdymą Korėjos pusiasalyje milijonai korėjiečių persikėlė į Japoniją savo noru ar buvo perkelti prievarta.

Japonijai kapituliavus, šimtai tūkstančių korėjiečių liko šioje šalyje, nenorėdami grįžti į savo nuniokotą tėvynę.

Atėmus iš jų Japonijos pilietybę jie tapo žmonėmis be pilietybės. Daugelis jų patikėjo propagandiniais filmais, vaizdavusiais idilišką gyvenimą Šiaurės Korėjoje.

Dalis perbėgėlių ieškinio yra susijusi su atsiskyrimu nuo šeimos narių, vis dar įstrigusių izoliuotoje šalyje.

„Nežinau, kas nutiko mano šeimai. Gal jie užsikrėtė koronavirusu, gal kas nors mirė badu“, – praėjusį mėnesį sakė viena iš penkių ieškovų Eiko Kawasaki.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.