A. Lukašenka kaltina Lenkiją ir Lietuvą migrantų persiuntimu Vokietijai ir Prancūzijai ES svarsto galimybę paskelbti Baltarusijai sankcijų dėl migrantų atskraidinimo

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tvirtina, kad Lenkija ir Lietuva kuria kelius migrantams iš jų sulaikymo vietų patekti į Vokietiją ir Prancūziją.

Latvijos ir Baltarusijos pasienis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Latvijos ir Baltarusijos pasienis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 18, 2021, 1:42 PM, atnaujinta Oct 18, 2021, 3:25 PM

„Lenkija ir Lietuva tikslingai kaltina Baltarusiją esą dirbtiniu migracijos krizės kūrimu. [Tačiau] tuo pačiu vykdo migrantų išvykimo iš sulaikymo vietų į Vokietijos ir Prancūzijos teritoriją kanalų kūrimo specialiąsias operacijas, dideliu mastu ir ciniškai pažeidinėdamos žmogaus teises“, – pareiškė A. Lukašenka. Jo žodžius pirmadienį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Anot A. Lukašenkos, Lenkija ir Lietuva demonstruoja, kad laiko migrantus tam tikrose vietose, stovyklose, „o iš tikrųjų tai tik persiuntimo punktai“.

„Jos specialiai išleidžia iš stovyklų šiuos žmones, suprasdamos, kad jie atėjo ne į Lenkiją ir ne į Lietuvą. Taip pat kaip į Baltarusiją. Jie atėjo ir eina toliau. Jie eina į Vokietiją, į „šiltesnes“, kaip jie sako, šalis. Lenkai ir lietuviai, tai suprasdami, juos patyliukais išleidžia iš stovyklų. Ir vokiečiai jau tūkstančiais juos sulaiko savo teritorijoje. Turime šiuos duomenis“, – sakė A. Lukašenka.

Jo teigimu, jis tai kalba „todėl, kad vokiečiai su prancūzais, o ir anglais, kitomis šalimis pagaliau prabustų ir pažiūrėtų, kas vyksta su šiais migrantais Lenkijoje ir Lietuvoje“.

„Tegu jie ten patys išsiaiškina, kas vokiečiams ir prancūzams meta tuos migrantus“, – pareiškė jis.

Pastarosiomis dienomis vokiečių naujienų agentūra DPA remdamasi policija pranešė, kad nuo rugpjūčio į Vokietiją per Baltarusiją atvyko per 4,3 tūkst. nelegalių migrantų iš Irako, Sirijos, Jemeno, Irano. Nuo sausio iki liepos „baltarusišku maršrutu“ į Vokietiją atvyko 26 žmonės, rugpjūtį – 474, rugsėjį – 1 914. Spalį iki 11 dienos per Baltarusiją į Vokietiją pateko 1 934 migrantai.

Migrantai apgyvendinti centruose Brandenburge, Saksonijoje ir Meklenburge-Pomeranijoje.

Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje pastaraisiais mėnesiais labai padaugėjo nelegalių migrantų, bandančių iš Baltarusijos patekti į Europos Sąjungą. ES kaltina Baltarusiją dėl chaoso prie bloko sienų, nes ji migrantų neįsileidžia atgal.

Tarptautinei bendrijai griežtai sureagavus į incidentą, kai Minske buvo priverstinai nutupdytas „Ryanair“ keleivinis lėktuvas ir suimtas juo skridęs opozicijos veikėjas, A. Lukašenka gegužės pabaigoje pareiškė, kad dabar Vakarų šalys pačios kontroliuos narkotikų kontrabandą ir nelegalią migraciją.

Baltijos šalys kaltina Minską migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine ataka.

ES svarsto galimybę paskelbti Baltarusijai sankcijų dėl migrantų atskraidinimo

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį svarstė galimybę paskelbti sankcijų Baltarusijos valstybinei oro bendrovei, siekiant pažaboti migrantų srautus, kuriuos, bloko teigimu, per sieną siunčia Minskas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pavadino Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką „valstybės organizuoto žmonių kontrabandos tinklo šulu“, per Liuksemburge vykusį posėdį ragindamas paskelbti jo šaliai naujų sankcijų.

„Nebenorime stebėti, kaip tokios bendrovės kaip oro linijos uždirba pinigus atgabendamos pabėgėlius“, – sakė H. Maasas.

„Mums reikia imtis sankcijų, kad leistume suprasti, jog nebegalime daugiau to toleruoti“, – pridūrė ministras.

ES tvirtina, kad Baltarusijos vyriausybė nukreipia migrantus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos į bloką, taip keršydamos už sankcijas, įvestas Minskui dėl susidorojimo su opozicija.

Baltijos šalys siekia nutraukti lėktuvų nuomą Baltarusijos nacionalinei oro vežėjai „Belavia“ Briuselyje rengiamu nauju sankcijų paketu.

Tačiau Airija, kur įsikūrusios daugelis svarbių orlaivių nuomotojų, įspėjo, kad gali būti sunku nutraukti jau sudarytas sutartis.

„Nežinome, kaip teisiškai būtų galima nutraukti galiojančias sutartis, tačiau tikrai norime pasakyti, kad ateityje sutarčių neturėtų būti“, – pareiškė Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pabrėžė: „Reikalingos papildomos priemonės. Tačiau pažiūrėkime, ką nuspręs ES.“

Pasak diplomatų, Briuselis dirba prie galimų naujų baudžiamųjų priemonių Minskui, tačiau jos tebėra ankstyvos diskusijos stadijoje.

Po pernai rugpjūtį įvykusių ginčytinų rinkimų ES jau paskelbė sankcijas pagrindiniams Baltarusijos ekonomikos sektoriams ir daugybei pareigūnų, įskaitant patį A. Lukašenką ir jo sūnus.

Pastaraisiais mėnesiais į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko tūkstančiai migrantų, neteisėtai kirtusių sieną iš Baltarusijos pusės. Briuselis šiuos veiksmus laiko sąmoningai vykdoma kampanija.

ES teigimu, baltarusių valdžia atskraidina migrantus į Minską, o paskui gabena juos į pasienį, kad jie galėtų kirsti sieną pėsčiomis.

Varšuva kritikuojama dėl griežtos pozicijos šiuo klausimu, šalies pasieniečiams apgręžiant migrantus pasienyje su Baltarusija.

ES sudarė susitarimus su tokiomis šalimis kaip Irakas dėl migrantų skraidinimo į Minską sustabdymo.

J. Borrellis: reikia griežčiau bausti Minską, bet tam reikalingas vieningas ES požiūris

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė pritariantis papildomoms sankcijoms Baltarusijai, bet pabrėžė, kad toks žingsnis pareikalautų visos Europos Sąjungos palaikymo.

„Žinoma, reikalingos papildomos priemonės. Tačiau pažiūrėkime, ką nuspręs ES“, – Liuksemburge sakė jis žurnalistams, paklausiems, ar reikėtų griežčiau bausti Minską ir baltarusių oro bendrovę „BelAvia“.

J. Borrellio teigimu, suformuoti vieningą poziciją Europos Sąjungoje ne visada yra lengva užduotis.

„Pavyzdžiui, [pilietinio karo apimtos] Etiopijos atveju, manau, kad reikia imtis daug daugiau priemonių, tačiau ES šalys negali susitarti dėl ryžtingų žingsnių. Ir taip yra, nors Etiopijoje humanitarinė padėtis – prasčiausia visame pasaulyje“, – pažymėjo jis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.