Baltarusijoje gimusiam Sergejui Saveljevui „buvo leista patekti į Prancūzijos teritoriją, kad per aštuonias dienas pateiktų prieglobsčio prašymą“, pirmadienį vakare AFP sakė jo advokatė Aude Rimailho.
S. Saveljevas iš Rusijos pabėgo vasarį, kai buvo paleistas iš kalėjimo, bijodamas, kad gali būti pagrobtas ar net nužudytas.
Jis slapta išsigabeno anksčiau šį mėnesį tinklalapio Gulagu.net paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Saratovo miesto kalėjimo ligoninėje, kur gydomi tuberkulioze sergantys pacientai, nuogas vyras prievartaujamas šluotkočiu. Prie lovos pririštas vyras iš skausmo garsiai šaukė.
Kituose vaizdo įrašuose buvo matyti ant kitų kalinių besišlapinantys kaliniai, prievartavimai.
Kovai su kankinimais skirtas projektas Gulagu.net, turintis šaltinių milžiniškoje Rusijos kalėjimų sistemoje, gavo daugiau nei tūkstantį vaizdo įrašų, kuriuose, kaip tvirtinama, matomi kankinimo atvejai įvairiose šalies įkalinimo įstaigose.
Rusijos federalinė bausmių vykdymo tarnyba (FSIN) netrukus paskelbė apie pradėtą tyrimą ir atleido keletą pareigūnų.
Kalinių patiriami kankinimai ir seksualinis smurtas jau seniai yra dažnai pasitaikanti problema didžiulėje Rusijos bausmių atlikimo įstaigų sistemoje, sako padėties įkalinimo vietose stebėtojai, tačiau šie vaizdo įrašai į tuos nusikaltimus privertė pažvelgti kitaip.
Išskirtiniame interviu naujienų agentūrai AFP S. Saveljevas sakė, kad negalėjo apie tai nekalbėti.
„Laikyti tokius dalykus savyje yra psichologiškai labai sunku. Ką dar gali padaryti apie tai žinodamas?“ – Charles de Gaulle oro uoste AFP sekmadienį sakė 31 metų vyras.
S. Saveljevas buvo nuteistas už narkotikų platinimą ir jau atliko jam skirtą pusaštuntų metų laisvės atėmimo bausmę.
Kalėjime jis dirbo IT specialistu, ir tai jam suteikė prieigą prie jo įkalinimo įstaigos ir kitų kalėjimų vidinių serverių, kur jis rado keletą vaizdo įrašų.
Jis juos išsisaugojo atmintukuose, kuriuos paslėpė šalia išėjimo iš kalėjimo.
Tą dieną, kai buvo paleistas po kruopščios sargybinių patikros, išeidamas su grupe kitų paleidžiamų kalinių jis nepastebėtas pasiėmė tuos atmintukus.
„Ši mintis man kirbėjo jau seniai“, – pasakojo jis apie savo planą.
Bet tai buvo nervus tampantis išbandymas, sakė S. Saveljevas, kalbėdamas rusiškai.
„Pirmiausia (pareigūnai) mane nuolat tikrino, vėliau palaipsniui sekimas mažėjo, kol galiausiai visai išnyko“, – pasakojo buvęs kalinys.
Įprastas smurtavimas
Pasak S. Saveljevo, jį pribloškė kalėjime matytas smurtas.
Dažnai kankindavo patys kaliniai, norėdami įsiteikti kalėjimo prižiūrėtojams.
Paprastai tai būdavo daroma siekiant priversti kalinius prisipažinti arba įskundinėti kitus kalinius.
Kartais viskas būdavo filmuojama, siekiant šantažu priversti auką bendradarbiauti su prižiūrėtojais.
Filmuota medžiaga būdavo naudojama siekiant šantažuoti kalinį. Jeigu apie jo patirtą pažeminimą sužinodavo kiti kaliniai, jis būdavo priskiriamas „gaidžių“ sluoksniui pagal kalėjimo hierarchiją.
S. Saveljevas pasakojo, kad pats patyrė smurtą Krasnodaro kalėjime, siekiant priversti jį „bendradarbiauti“. Jis buvo mušamas „kartą per savaitę, tačiau ne taip stipriai, kad liktų mėlynių matomose vietose“.
Pasak jo, jis pats niekada nesmurtavo prieš kitus kalinius.
Kalėjimo prižiūrėtojai ieškojo ir kitų būdų jam palaužti.
„Mano tėvas nuvažiavo 1 000 kilometrų atstumą, kad atvežtų man dešrų. Jis bandė (patekti į kalėjimą) vieną dieną, po to kitą, – pasakojo S. Saveljevas. – Jis tris naktis miegojo savo automobilyje, bet nebuvo įleistas.“
Atsakomųjų veiksmų baimė
Gulagu.net paskelbus vaizdo įrašus internete, Rusijos FSIN netrukus pranešė apie pradėtą tyrimą dėl šio incidento.
Taip pat buvo atleistas kalėjimo ligoninės, kur laikomi nuo tuberkuliozės gydomi kaliniai, vadovas ir dar trys regioninių kalėjimų pareigūnai. Vyriausiasis Saratovo srities kalėjimo pareigūnas taip pat turėjo būti atleistas iš pareigų dėl padarytų „rimtų klaidų“, pranešė pareigūnai.
S. Saveljevas už gerą elgesį buvo paleistas neatlikęs viso jam skirto bausmės laiko.
Jis sugrįžo į Baltarusiją, iš ten išskrido į Turkiją, o tada – į Tunisą, kol galiausiai penktadienį atsidūrė Paryžiuje ir paprašė prieglobsčio.
Jam dar liko daug vaizdo įrašų, kuriuos jis išsinešė iš kalėjimo, tačiau vyras nenorėjo sakyti, ką ketina su jais daryti.
Pasak S. Saveljevo, dabar jis bijo, kad FSIN ir Rusijos saugumo tarnyba FSB gali prieš jį imtis atsakomųjų veiksmų.
Po vaizdo įrašų paviešinimo su juo susisiekė saugumo pareigūnai. Mainais už bendradarbiavimą jie jam pasiūlė trumpesnę ketverių metų laisvės atėmimo bausmę už „valstybinės paslapties atskleidimą“ vietoje 10–20 metų bausmės, kuri jo lauktų už šnipinėjimą, pasakojo vyras.
Rengdamasis savo išvykimui jis laikėsi savo plano.
„Jie [pareigūnai] visiškai nesidomėjo jokiais žmogaus teisių pažeidimais“, – pridūrė jis.
S. Saveljevas Rusijos ir Baltarusijos sieną kirto mikroautobusu – nes taip lengviau išvykti nepastebėtam nei skrendant lėktuvu.
Jis nenorėjo ilgai užsibūti Baltarusijoje, atsižvelgdamas į abiejų kaimyninių šalių saugumo tarnybų glaudų bendradarbiavimą. Bėglys greitai išvyko į Stambulą, o vėliau į Tunisą, kur jam nereikėjo vizos.
Vėliau jis užsisakė bilietą atgal į Minską, tačiau pasirinko tranzitinį skrydį per Paryžių.
Dabar jis tikisi, kad jam bus leista ten pasilikti, ir būgštauja, kad sugrįžti į Minską jam būtų blogiausia.
Pasak baltarusio advokatės, esama „rimtų būgštavimų“, kad jis gali priverstinai dingti arba būti nužudytas.
