Šios derybos, kuriose dalyvaus pareigūnai iš maždaug dešimties šalių, įskaitant Kiniją ir Pakistaną, yra vienas reikšmingiausių tarptautinių susitikimų Talibanui nuo tada, kai jis rugpjūčio viduryje perėmė valdžią Afganistane.
Jos vyks Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui praėjusią savaitę įspėjus, kad IS kovotojai telkiasi Afganistane, kad kurstytų nesantaiką buvusiose sovietinėse respublikose, esančiose šalia Rusijos.
Į susitikimo dalyvius kreipsis ilgametis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Talibano delegacijai vadovauja vicepremjeras Abdul Salamas Hanafi – įtakingas naujos Afganistano vadovybės veikėjas, praėjusią savaitę vadovavęs deryboms su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis.
Tos derybos buvo surengtos po anksčiau Ankaroje organizuotų diskusijų tarp Talibano atstovų ir turkų pareigūnų.
Briuselis pažadėjo skirti Afganistanui 1 mlrd. eurų, kad būtų išvengta humanitarinės krizės po talibų įvykdyto valdžios perėmimo.
Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį nurodė, kad vienas iš Maskvoje rengiamo susitikimo tikslų – sutelkti „tarptautinės bendrijos pastangas užkirsti kelią humanitarinei krizei“.
Maskva taip pat sakė, kad derybų darbotvarkėje bus ir klausimas dėl „įtraukios vyriausybės“ suformavimo. Po susitikimo planuojama išplatinti bendrą pareiškimą.
Rusijos valdžia užmezgė kontaktus su Talibanu ir pastaraisiais metais keliskart priėmė Maskvoje jo atstovus, nors šis judėjimas Rusijoje oficialiai laikomas teroristine organizacija.
Nerimas dėl IV, narkotikų kontrabandos
Rusijos aukščiausio rango pareigūnai, tarp jų V. Putinas, reiškia susirūpinimą ir dėl kitų su saugumu susijusių klausimų, Talibanui perėmus valdžią Afganistane, kai iš jo po beveik dviejų dešimtmečių pasitraukė užsienio pajėgos.
Rusijos prezidentas praėjusią savaitę įspėjo, kad maždaug 2 tūkst. IV lojalių kovotojų susitelkė Afganistano šiaurėje. Jis pridūrė, kad šių kovotojų lyderiai planuoja siųsti juos į kaimynines Centrinės Azijos valstybes apsimetus pabėgėliais.
Talibanui sugrįžus į valdžią, Rusija surengė karines pratybas su buvusiomis sovietinėmis respublikomis, besiribojančiomis su Afganistanu.
S. Lavrovas taip pat įspėjo, kad narkotikų kontrabanda iš Afganistano pasiekė „beprecedentį“ mastą. Kiek vėliau Kremlius išsakė analogišką susirūpinimą susitikime su kitomis Centrinės Azijos valstybės bei Kinija.
Nepaisant kontaktų su talibais, Rusijos valdžios pareigūnai, įskaitant V. Putiną, pastarosiomis savaitėmis leido aiškiai suprasti, kad Maskva kol kas nesirengia oficialiai pripažinti islamistų režimo.
„Oficialus pripažinimas nesvarstomas, ir tai konstatuota viešai“, – sakė S. Lavrovas, bet pažymėjo, kad Rusija, kaip ir kitos regiono šalys, palaiko kontaktus su judėjimu.
Praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje Maskva kariavo dešimtmetį trukusį katastrofišką karą Afganistane, nusinešusį iki 2 mln. afganų gyvybių ir privertusį dar 7 mln. gyventojų palikti savo namus. Per tą karą žuvo daugiau kaip 14 tūkst. tuometinės Sovietų Sąjungos karių.
