Po trijų E. von der Leyen reikalavimų Lenkija nenusileidžia: sulaukė ir palaikymo balsų

„Jei kas nors abejojo, ar tikrai vyksta „Polexit“, dabar tokių abejonių lieka mažiau“, – taip Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio kalbą Strasbūre įvertino dienraštis „Gazeta Wyborcza“.

Po Lenkijos sprendimo, kad nacionaliniai įstatymai yra aukščiau nei ES teisė, iškilo grėsmė šios šalies ateičiai Bendrijoje.<br>Lrytas.lt koliažas.
Po Lenkijos sprendimo, kad nacionaliniai įstatymai yra aukščiau nei ES teisė, iškilo grėsmė šios šalies ateičiai Bendrijoje.<br>Lrytas.lt koliažas.
Apie konfliktą – pokalbis ir Vilniuje.<br>T.Bauro nuotr.
Apie konfliktą – pokalbis ir Vilniuje.<br>T.Bauro nuotr.
Po Lenkijos sprendimo, kad nacionaliniai įstatymai yra aukščiau nei ES teisė, iškilo grėsmė šios šalies ateičiai Bendrijoje.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Po Lenkijos sprendimo, kad nacionaliniai įstatymai yra aukščiau nei ES teisė, iškilo grėsmė šios šalies ateičiai Bendrijoje.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Apie konfliktą – pokalbis ir Vilniuje.<br>T.Bauro nuotr.
Apie konfliktą – pokalbis ir Vilniuje.<br>T.Bauro nuotr.
Briuselis neleis Lenkijai sukelti pavojaus ES vertybėms.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Briuselis neleis Lenkijai sukelti pavojaus ES vertybėms.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Po Lenkijos sprendimo, kad nacionaliniai įstatymai yra aukščiau nei ES teisė, iškilo grėsmė šios šalies ateičiai Bendrijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Po Lenkijos sprendimo, kad nacionaliniai įstatymai yra aukščiau nei ES teisė, iškilo grėsmė šios šalies ateičiai Bendrijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Specialiai „Lietuvos Rytui“, Varšuva

Oct 21, 2021, 10:24 PM, atnaujinta Oct 21, 2021, 10:24 PM

M.Morawieckis nusprendė asmeniškai kalbėti antradienį Europos Parlamente (EP) vykusioje diskusijoje, pavadintoje „Teisėsaugos krizė Lenkijoje ir ES teisės viršenybė“.

Lenkijos ministras pirmininkas ignoravo įspėjimus, kad visiems pranešėjams skiriama po 5 min., ir šnekėjo net 33 min.

EP vicepirmininkas Pedro Silva Pereira nenutraukė M.Morawieckio kalbos, bet po to pareiškė: „Laikymasis jums skirto laiko irgi yra metodas, kuriuo demonstruojama pagarba šiai vietai, europinės demokratijos būstinei.“

Apkaltino šantažu

Dienraštis „Rzeczpospolita“ parašė: „M.Morawieckio argumentai nieko neįtikino, o dauguma jo argumentų buvo ne į temą.“

Kalbėdamas apie gresiančią energetinę krizę, mažų mokesčių šalis, dujotiekį „Nord Stream 2“ premjeras tarsi norėjo pasakyti, kad ES turi užsiimti svarbesnėmis problemomis, o ne teisingumu Lenkijoje.

Anot „Rzeczpospolita“, savo kalboje Lenkiją vaizduodamas kaip ES diktato auką M.Morawieckis siekė įtikti šalį valdančios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) rinkėjams. Lenkijos premjero kalba esą labiau buvo skirta vidaus politikai, tačiau siekis tautiečiams pademonstruoti populistinį patriotizmą dar labiau paaštrino konfliktą su ES.

M.Morawieckis gynė Lenkijos konstitucinio tribunolo sprendimą, kad šalies teisė yra viršesnė už ES teisę, ir kaltino Europos Komisiją (EK) naudojant „finansinį šantažą“ ir blokuojant 36 mlrd. eurų Lenkijos ekonomikai gaivinti.

Ministras pirmininkas tikino, kad Lenkija neketina išstoti iš ES, bet nesitaikstys su šantažu ir grasinimais.

Tokį M.Morawieckio pareiškimą negailestingai sukritikavo dauguma kitų kalbėjusiųjų diskusijoje, o palaikė tik radikalių nacionalistinių Vengrijos, Prancūzijos ir Austrijos partijų atstovai.

Sulaukė palaikymo balsų

Lenkijos vyriausybei palankaus tinklapio „Wpolityce“ redaktorė Marzena Nykiel gyrė M.Morawieckio kalbą ir teigė, jog Strasbūre „vyko linčas“. Esą ES liberalai ir kairieji atakavo Lenkiją dėl to, kad ji nenori įsileisti LGBT ideologijos ir siekia išlikti ištikima Katalikų bažnyčiai.

Žurnalo „Sieczi“ apžvalgininkas Stanislawas Janeckis parašė, jog Briuselio siekis yra paversti ES nauja Sovietų Sąjunga, o Lenkija kritikuojama todėl, kad nori išsaugoti savo konstitucijos viršenybę.

Valstybinė televizija TVP pareiškė, jog Strasbūre antradienį vyravo antilenkiški pareiškimai, ir kaltino opoziciją, kad ji savo skundais ES nori atimti finansinę paramą iš tautiečių.

Vis dėlto vyriausybę remianti žiniasklaida neužsiminė, kad Lenkijos konfliktą su ES sukėlė TTP vykdoma teisėsaugos uzurpacija. Įstodama į Bendriją šalis pripažino ES institucijų viršenybę ir jų laikėsi, bet 2015 m. rinkimus laimėjusi nacionalistinė TTP ėmė tai ginčyti.

Siekdama ilgam įtvirtinti pozicijas TTP užvaldė valstybinę žiniasklaidą ir teisėsaugos institucijas. Taip pat valdantieji savo šalininkus paskyrė prokuratūros, policijos, teismų vadovais ir pradėjo plačią teismų reformą.

Ja prisidengiant prie Aukščiausiojo teismo iš TTP palankių teisininkų buvo suburta Drausminimo taryba (DT), gavusi teisę bausti ar net šalinti iš darbo nepaklusnius teisėjus.

Po opozicijos skundų Briuselis pripažino DT neteisėta ir nurodė ją išformuoti.

Varšuvai delsiant ES ėmė grasinti įvairiomis nuobaudomis ir net pristabdė milijardų eurų paramos Lenkijai išmokėjimą.

Grėsmė Bendrijos ateičiai

Ginčą dėl teisėsaugos antradienį akcentavo ir EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Mums neramu dėl teismų nepriklausomumo: matome, kad teisėjų imunitetas buvo atšauktas, jie atleidžiami be pagrindo, tai kenkia teismų nepriklausomumo principui, kuris yra vienas pagrindinių demokratijos ramsčių“, – kalbėjo politikė.

U.von der Leyen nurodė Lenkijai tris reikalavimus siekiant išspręsti konfliktą su ES: užtikrinti teisingumo sistemos nepriklausomybę, likviduoti DT, grąžinti į darbą neteisėtai atleistus teisėjus.

BBC teigimu, stebint audringus debatus Strasbūre buvo galima susidaryti nuomonę, kad „Polexit“ scenarijus yra realus. Tačiau Lenkijos pasitraukimas gali galutinai suskaidyti ES, todėl U.von der Leyen siekia laviruoti.

EK pirmininkę griežtai elgtis su Varšuva esą spaudžia kiti ES vadovai ir ji tam buvo pasiryžusi. Tačiau iš pareigų netrukus pasitrauksianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino ieškoti kompromiso – priešingu atveju konfliktas gali paaštrėti ir Lenkija bus įstumta į dar gilesnį kampą.

Apie konfliktą – pokalbis ir Vilniuje

Kol Lenkijos premjeras dėstė šalies poziciją Europos Parlamente, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atvyko į Lietuvą. Pokalbiuose su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda buvo paliestas Lenkijos ir ES konfliktas dėl Bendrijos teisės viršenybės.

„Šis ginčas savo esme yra teisinis, tačiau jis turi didžiules politines pasekmes ir jos gali būti tragiškos. Tragiškos mums, tragiškos Lenkijai, tragiškos ES, – sakė G.Nausėda. – Todėl mes turime padaryti viską, ir aš asmeniškai padarysiu viską, kad Europos Komisija, Lenkijos valdžia netoltų viena nuo kitos, o artėtų ieškodamos kompromiso.“

G.Nausėda teigė, kad noras susieti teisės viršenybės principų įgyvendinimą su finansiniais ištekliais yra neteisingas: „Net jei teisiškai tai būtų galima, morališkai tai yra labai žalingas precedentas, kuris padarys neįsivaizduojamą žalą ES vienybei. Pats svarstymas Europos Vadovų Taryboje ir barimas vienos iš valstybių yra tikrai labai nemalonus procesas, turint galvoje, kad esame orių, nepriklausomų, suverenių valstybių sąjunga.“

A.Duda sakė, kad viešojoje erdvėje Lenkijos ir ES nesutarimų klausimu yra „labai daug nepreciziškai taikomų sąvokų“: „Lenkijos konstitucinis tribunolas pasakė, kad egzistuoja Lenkijos konstitucijos pirmenybė prieš ES teisę. Jis taip pat pasakė, kad ES organai turi tiek kompetencijų, kiek Lenkija sutiko atiduoti. Tačiau kur ES institucijos nebuvo prileistos spręsti klausimų, mes pabrėžiame, kad norime turėti savo pirmenybę ten, kur jos neatidavėme.“

Lenkijos prezidentas teigė, kad jo šalis yra patenkinta būdama ES narė, tačiau nori, jog Bendrija bendradarbiautų kaip laisvų, nepriklausomų valstybių sąjunga.

A.Duda pabrėžė, kad kalbėti apie Lenkijos išstojimą iš ES nėra pagrindo: „Opozicija kelia klausimą dėl „Polexit“, bet mes apie tai neužsimename.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: nepaprastoji padėtis – ar situacija išlieka grėsminga?