Prezidentai kalbėjo apie pastangas stiprinti Europos gynybą, kartu užtikrinant, kad tai papildytų NATO pajėgumus.
Vėliau spalį J. Bidenas ir E. Macronas susitiks Romoje. Baltieji rūmai pareiškė, kad JAV prezidentas sieks apžvelgti santykius daugelyje sričių, kuriose JAV ir Prancūzija bendradarbiauja, ir sustiprinti šalių bendrus interesus.
Prieš tai abu lyderiai kalbėjosi rugsėjo 22 d., ir tai buvo pirmasis pokalbis po to, kai tarp valstybių kilo ginčas dėl povandeninių laivų pardavimo Australijai.
Australija atsisakė galiojusio susitarimo su Prancūzija dėl konvencinių povandeninių laivų įsigijimo ir vietoje to nusprendė pirkti povandeninius laivus iš JAV. Naujasis susitarimas įsiutino Prancūziją.
E. Macronas atšaukė Prancūzijos ambasadorių Vašingtone, o užsienio reikalų ministras Jeanas Yvesas Le Drianas palygino J. Bideno vienašališką veikimą su buvusio prezidento Donaldo Trumpo metodais, „tik be žinučių tviteryje“.
Nors J. Bidenas ir neatsiprašė už tai, kad JAV slapta derėjosi parduoti atominius povandeninius laivus Australijai, bet pripažino, kad atviros konsultacijos su sąjungininkais būtų pravertusios šioje situacijoje.
Santykiai tarp dviejų valstybių buvo audringi per ketverius D. Trumpo vadovavimo metus, o pastarieji diplomatiniai nesutarimai sužlugdė viltį, kad jie visiškai pasitaisys JAV vadovaujant J. Bidenui, kuris pareigas ėmė eiti sausio mėnesį ir siekė atkurti ryšius su Europa.
Nepaisant to, JAV atstovai siekia pagerinti santykius. Spalį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas lankėsi Paryžiuje ir buvo susitikęs su E. Macronu akis į akį.
Po skambučio rugsėjį E. Macronas pareiškė, kad J. Bidenas pažadėjo gerbti Prancūzijos pastangas sustiprinti Europos gynybos pajėgumus ir autonomiją.
Lapkritį JAV viceprezidentė Kamala Harris taip pat lankysis Paryžiuje ir susitiks su Prancūzijos prezidentu aptarti transatlantinių santykių svarbą pasaulio taikai ir saugumui. Taip pat aptars kovą su COVID-19 pandemija, klimato krizę ir Afrikos bei Ramiojo vandenyno valstybių problemas.
Australija pareiškė nusprendusi pirkti atominius povandeninius laivus dėl augančios įtampos su Kinija, o trišaliame susitarime su JAV ir Jungtine Karalyste ji užsitikrino ir teisę į technologijas.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis anksčiau taip pat sakė, kad nesutarimai tarp Prancūzijos ir JAV kilo dėl nesusikalbėjimo. Anot jo, problema buvo išspręsta ir atėjo laikas judėti pirmyn.
