Kasdien per tūkstantį gyvybių užgesinantis koronavirusas – ne vienintelė epidemija šalyje, gąsdina ir kita mirtina infekcija

Oficialiais duomenimis, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) Rusijoje užsikrečiama dešimt kartų dažniau nei Europos Sąjungoje. Bet nepriklausomas tyrimas parodė, kad situacija dar blogesnė.

Tik kas antras užsikrėtęs ŽIV Rusijoje gauna reikalingą gydymą.<br>„123rf.com“ nuotr.
Tik kas antras užsikrėtęs ŽIV Rusijoje gauna reikalingą gydymą.<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Maskva

Oct 27, 2021, 11:04 AM

Koronavirusas, nuo kurio sukeltų pasekmių kasdien miršta per tūkstantį Rusijos gyventojų – ne vienintelė epidemija šalyje.

Kaip teigia dienraštis „Novaja gazeta“, Rusijoje ŽIV yra užsikrėtę iki 1,5 mln. žmonių ir šis užkratas plinta daug kartų greičiau nei Europoje. Skaičiai retsykiais ima lenkti net Afriką.

Blogiausia padėtis – angliakasybos regione Kuzbase esančioje Kemerovo srityje. Joje gyvena panašiai tiek pat žmonių kiek Slovėnijoje (apie 2,1 mln.) ir jau užregistruoti 125 ŽIV infekcijos atvejai 100 tūkst. gyventojų.

„Novaja gazeta“ pabrėžia, kad Slovėnijoje šis rodiklis – tik 1,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Rusijos kovos su AIDS federalinio centro vadovas akademikas Vadimas Pokrovskis teigė: „Pas mus kalbama apie dešimtis tūkstančių naujų užsikrėtimų ŽIV. Tarkime, Jungtinėje Karalystėje per metus nustatoma 4,1–4,5 tokio atvejo, Vokietijoje – dar mažiau. O juk bendrą šių šalių populiaciją galima prilyginti Rusijai.“

Akademikas siūlo pažvelgti, kaip su ŽIV plitimu kovojama Didžiojoje Britanijoje: „Ten skatinama naudoti prezervatyvus, vykdomos profilaktinės programos tarp homoseksualų, sekso industrijos darbuotojų, narkotikų vartotojų. Be to, į mokyklų programas įtrauktas privalomas seksualinis švietimas.

Vakarų Europos šalys skiria daug lėšų profilaktikai, o Rusijoje nėra jokių programų. Iš čia ir atsiranda toks naujų užsikrėtimų skirtumas.“

Kuzbasas tapo ŽIV infekcijos centru dar praėjusio amžiaus pabaigoje, kai per regioną nusirito heroino banga, netrukus apėmusi kitus Rusijos miestus.

„Dauguma užsikrėsdavo per nešvarius švirkštus“, – teigė Federalinės vartotojų teisių apsaugos ir žmogaus gerovės priežiūros tarnybos „Rospotrebnadzor“ vadovė Ana Popova.

Tada Rusijos valdžia sustiprino kovą su narkotikų plitimu, šalies gyventojai pradėti masiškai testuoti dėl ŽIV, dėl ko infekciją buvo pavykę pristabdyti.

„Tačiau apie 2005-uosius ŽIV peržengė narkomanų grupės ribas ir pradėjo plisti lytiniu būdu, – aiškino ŽIV pacientus gydančios klinikos „H-Clinic“ direktorius Andrejus Zlobinas. – 2017-aisiais naujų užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė rekordinius 107 tūkstančius. Anksčiau Rusijoje buvo priimta ŽIV laikyti marginalų – narkomanų, kalinių, paauglių iš asocialių šeimų – liga, o pastaraisiais metais tapo akivaizdu: ŽIV dažniausiai perduodama per nesaugius lytinius santykius. Tiktai mažiau nei trečdalis užsikrėtimų susiję su narkotikų vartojimu.“

Dar vienas mitas: ŽIV – jaunimo liga. Taip Rusijoje buvo prieš du dešimtmečius: 2000-aisiais ketvirtadalis užsikrėtusiųjų buvo 15–20 metų.

Dabar viskas atvirkščiai. 2019 metų duomenimis, 40 procentų naujų ŽIV atvejų buvo fiksuota 30–40 metų amžiaus grupėje ir dar tiek pat – tarp vyresnių nei 40-ies.

Vertinant geografiškai, dabar ŽIV sparčiausiai plinta Urale ir Sibire. Kuzbase ir Irkutsko srityje ŽIV infekuotas beveik kas 50-as gyventojas. Tai reiškia, kad ŽIV turinčių žmonių yra kiekviename daugiabutyje, o gal net kiekvienoje laiptinėje.

Bet tarp pavojingų vietovių įvardijamas ir Rusijos aneksuotas Krymas, taip pat juosta, apimanti 15 regionų Vidurio Pavolgyje ir Pietų Sibire, – ten gyvena daugiau kaip pusė milijono užsikrėtusiųjų ŽIV.

Kaip teigia „Novaja gazeta“, antivirusinę terapiją nuo ŽIV Rusijoje gauna vos 55 proc. pacientų – vadinasi, likę 45 proc. toliau lieka potencialūs viruso platintojai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.