Dvidešimt didžiųjų pasaulio ūkių vienijančiai grupei tenka beveik 80 proc. visame pasaulyje į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekio ir jų pažadas imtis veiksmų galėtų tapti taip reikalinga paspirtimi sekmadienį Glazge per Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją COP26 prasidedančioms klimato kaitos deryboms.
Tačiau iš G-20 susitikimo pranešimo projekto galima spręsti, kad šios šalys tvirtai neįsipareigos imtis priemonių užtikrinti, kad pasaulinis klimato šilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus nuo ikipramoninio lygio, taip pat nenustatys aiškaus termino, kada bus pasiektas nulinis grynasis dujų išmetimo lygis.
Ekspertai sako, kad 1,5 laipsnio tikslo įvykdymas (šis tikslas laikomas ambicingiausiu 2015 metų Paryžiaus klimato susitarime) reiškia, kad iki 2030 metų pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apimtys sumažėtų beveik perpus, o iki 2050 metų būtų pasiekta „grynoji nulinė vertė“.
Tačiau kai kurie aktyvistai viliasi, jog paskutiniosiomis diskusijų valandomis ir prieš tai, kai beveik 200 lyderių, įskaitant susitinkančiuosius Romoje, išskris į Škotiją, bus padaryta šokia tokia pažanga.
Tarp tų, kurie Romoje ragina imtis veiksmų, yra ir JAV prezidentas Joe Bidenas, nors jo ambicijas dėl klimato politikos temdo vidiniai nesutarimai jo paties partijoje.
Vienas JAV aukšto rango pareigūnas sakė, kad galutinio G-20 susitikimo pareiškimo elementai „vis dar yra derinami“, ir pridūrė, kad susitikimo Romoje tikslas yra „suteikti pagreitį“ prieš susitikimą Glazge.
Šis pareigūnas išreiškė viltį, kad šio susitikimo metu šalys įsipareigos „nutraukti anglių finansavimą iš užsienio“ ir pateiks „teigiamų minčių“ dėl anglių naudojimo elektros energijos gamybos srityje nutraukimo. Taip pat tikimasi, kad daugiau šalių prisijungs prie tikslo mažinti išmetamas metano dujų apimtis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savaitraščiui „Journal du Dimanche“ sakė, kad susitikimo Romoje metu reikia padaryti „viską, kas įmanoma“, siekiant užtikrinti, kad susitikimas Glazge būtų sėkmingas, tačiau priminė, kad „prieš COP konferencijas paprastai dėl nieko nebūna sutarta“.
„Nepamirškime Paryžiaus 2015 metais, kai niekas nebuvo sutarta iš anksto“, – sakė jis.
Didžiausia teršėja anglimi laikomos Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitikime Romoje nedalyvauja, kaip ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jie į šį aukščiausiojo lygio susitikimą nusiuntė savo atstovus, taip pat prisijungia prie diskusijų vaizdo konferenciniu ryšiu.
Jau ilgą laiką aplinkosaugininkų pusėje esantis Didžiosios Britanijos princas Charlesas sekmadienį sieks pateikti savo argumentų kalboje, kurią kaip specialusis svečias sakys prieš paskutines darbines viršūnių susitikimo sesijas.
Šeštadienį Italijos premjeras Mario Draghi G-20 šalių lyderius paragino kartu imtis veiksmų dėl klimato kaitos, taip pat gerinti vakcinų pristatymą ir padėti pasauliui atsigauti po COVID-19 pandemijos.
Italijos premjeras pabrėžė, kad nors 70 proc. žmonių turtingose šalyse jau yra paskiepyti, vargstančiose šalyse skiepą gavo vos 3 proc. žmonių. Politikas tai pavadino „moraliai nepriimtina“ situacija.
Jis ragino imtis naujo įsipareigojimo daugiašaliam bendradarbiavimui: „Kuo daugiau sprendžiame visus savo iššūkius, tuo labiau tampa aišku, kad daugiašališkumas yra geriausias atsakymas į šiandienines problemas.“
„Daugeliu atvejų tai yra vienintelis galimas atsakymas“, – pridūrė Italijos premjeras.
Italija tikisi, kad prieš sekmadienį Glazge prasidėsiančią JT klimato konferenciją G-20 šalys, atstovaujančios 80 proc. pasaulio ekonomikos ir atsakingos už maždaug tokią pat viso išmetamo anglies dioksido kiekio dalį, prisiims pagrindinius įsipareigojimus.
