Kaip ES tvarkysis su migrantais iš Baltarusijos – vis dar neaišku: pylos daugiau gauna lenkai

Akivaizdu, kad hibridine ataka vadinama migrantų krizė, nors ir iš dalies suvaldyta, yra ilgalaikis procesas, kuris truks ne vienus metus. Atsakymas, kaip ES dorosis su jos sienų pažeidėjais, dar skendi visiškose miglose.

 Migrantus sulaikyti turinti tvora pasienyje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Migrantus sulaikyti turinti tvora pasienyje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2021-11-05 07:27

Neseniai paskelbtas už vidaus reikalus atsakingos eurokomisarės Y.Johansson interviu atspindi ES vidinius prieštaravimus dėl migracijos ir rodo, kad Europos Komisija (EK) dar nežino, kokia turėtų būti išorės sienas apsauganti ir kartu žmogaus teisių nepažeidžianti Bendrijos politika.

Lietuvos negali tenkinti kol kas itin tvirta EK pozicija „neskirti pinigų aštriai vielai ir sienoms“. Prezidentas G.Nausėda ir Užsienio reikalų ministerija (URM) mėgina guostis, kad tai dar ne paskutinis Briuselio žodis, bet greitai nieko naujo tikrai nebus pasakyta.

Kai kurie politologai paskelbė, jog tai didelis Lietuvos diplomatijos pralaimėjimas, nes mūsų šalies jau renčiama sienos tvora kainuos daugiau kaip 150 mln. eurų ir buvo tikimasi, kad šias didžiules išlaidas bent iš dalies padengs ES.

Tokių vilčių suteikė pati Lietuvos valdžia, norėjusi pasipuikuoti savo diplomatiniais laimėjimais sutelkiant 14 ES valstybių grupę, siūlančią keisti Šengeno kodeksą. Tikėtasi, kad naujoji migracijos politika leis finansuoti ir fizinį ES išorės sienų barjerą.

Kad tai nepagrįsti lūkesčiai, paaiškėjo per pastarąjį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, į kurį Lietuva dėjo labai daug vilčių. Kai jos subliūško, šalies valdžia vis aiškino, kokio pritarimo sulaukė, kol EK pirmininkė U.von der Leyen tiesiai nepareiškė, kad ES tvorų nefinansuos.

Tai nėra tik EK nuomonė, kurią EVT galėtų priversti pakeisti. Ne pirmą kartą aiškėja takoskyra tarp Vidurio Europos regiono šalių ir senųjų ES narių, daugiausia iš Vakarų Europos.

Tiesa, su nauja migrantų krize susidūrusių Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos pastangas persvarstyti ES migracijos taisykles parėmė ne tik visos Vidurio Europos regiono narės, bet ir migrantų antplūdį patiriančios Graikija, Italija, taip pat Austrija, Nyderlandai.

Vis dėlto tokios paramos buvo per mažai pakeisti seną ES požiūrį nefinansuoti fizinių barjerų statybos. Vakarų Europos šalys vis dar laikosi požiūrio, kad tokios sienos neatitinka ES atvirumo, pagarbos žmogaus teisėms principų, todėl, nors užmerkia akis, kai jos renčiamos, nesutinka jų finansuoti.

Šitaip nuspręsta dar 2015 m., kai šimtams tūkstančių afrikiečių ir arabų braunantis per Graikijos sienas į ES Vengrija ėmė statyti barjerą ir už tai sulaukė smarkios EK pylos ir Vakarų Europos valstybių, tarp jų ir daugiau nei milijoną migrantų priglaudusios Vokietijos, kritikos.

Tada ir paskelbta, kad sienos statybai ES neskirs nė cento. Tam įtakos turėjo ir senųjų ES narių priešiškumas Vengrijos premjero V.Orbano politikai, pasipiktinimas, kad dar trys šalys – Slovakija, Čekija ir Lenkija – ignoravo ES direktyvą, įpareigojančią dalytis migrantų našta.

Kita vertus, negalima sakyti, kad Lietuva ir kitos migracijos politikos pokyčių reikalaujančios šalys nieko nepešė per pastarąjį EVT posėdį.

Pirmiausia dabar jau oficialiai ES pripažįsta, kad į Lietuvą, Lenkiją ir Latviją plūstančių migrantų atvejis kitoks, nei susiduria Pietų šalys, ir vadina tai A.Lukašenkos hibridine ataka, todėl šią problemą ketina spręsti spaudimo Baltarusijai priemonėmis.

Bet ES teisė nėra pakitusi ir migrantai, nors ir atvykę neteisėtai, neturėdami dokumentų, vis viena turi teisę pasiprašyti politinio prieglobsčio. Dėl to EK požiūris į migrantų apgręžimą prieštaringas ir dviprasmis.

EK atstovai net vengia apgręžimo termino, tarsi stengdamiesi nematyti to, kas iš tikrųjų vyksta prie sienos. Krinta į akis ir švelnesnis Briuselio požiūris į Lietuvos veiksmus, palyginti su reakcija į Lenkijos taikomas panašias priemones.

Nors žmogaus teisių gynėjai, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra nerimavo ir dėl Lietuvos pasienyje atsidūrusių migrantų, o pas mus dirbantys „Frontex“ pareigūnai nurodė maždaug 20 galimų žmogaus teisių pažeidimų atvejų, EK Lietuvą vis giria už bendradarbiavimą ir vengia kritikuoti.

Matyt, iš dalies tai galima paaiškinti aštriu EK konfliktu su Lenkija dėl ES teisės principų.

Todėl lenkai gauna daugiau pylos nei lietuviai ir dėl elgesio su migrantais. Bet Vakarų Europa puikiai supranta, kad jie veržiasi į tokias šalis kaip Vokietija, o Lietuva su Lenkija apsaugo pirmiausia jas nuo geresnio gyvenimo ieškotojų.

Vokietija jau paskelbė pareiškimą, kad saugodamos ES išorines sienas Bendrijos šalys elgiasi teisėtai, nors fizinio barjero statybos finansavimo neremia.

Regis, prezidentas G.Nausėda, EK nuostatą neskirti lėšų aštrioms vieloms ir sienoms pavadinęs tik atskirais pareiškimais, kurie esą nereiškia, kad taip ir bus, neskleidžia vien nepagrįstų iliuzijų.

Antai didžiausios Europos Parlamente Europos liaudies partijos pirmininkas M.Weberis yra už tai, kad ES finansuotų sienos statybas. Taigi šis Lietuvos ir Lenkijos prašymas gali ilgainiui sulaukti ir daugiau paramos.

Tačiau siekiant pakeisti EK politiką reikia ne vien stiprių sąjungininkų, bet ir daug laiko, o kol kas telieka džiaugtis, kad Bendrija jau skyrė Lietuvai sienų stebėsenai stiprinti papildomai 37 mln. eurų ir užmerkia akis, kad statome fizinį barjerą savo lėšomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.