Kalbos vis dar skiriasi nuo darbų: Glazgo klimato konferencijos tikslą temdė gausybė lėktuvų

Daugiau kaip 120 valstybių lyderiai per klimato konferenciją COP26 Glazge (Škotija) šnekėjo apie paskutinę galimybę imtis veiksmų, kad žmonija išvengtų pasaulinio atšilimo katastrofos. Tačiau apžvalgininkai pastebi, kad kol kas kalbų daugiau negu darbų.

Klimato aktyvistams užkliuvo privačių lėktuvų skaičius Glazgo oro uoste.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Klimato aktyvistams užkliuvo privačių lėktuvų skaičius Glazgo oro uoste.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Glazge prasideda Pasaulio klimato konferencija.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Glazge prasideda Pasaulio klimato konferencija.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 5, 2021, 9:02 PM

Kasmetė Jungtinių Tautų rengiama klimato kaitos konferencija, kuri dabar vyksta 26-ąjį kartą ir todėl sutrumpintai vadinama COP26, yra pirmasis tiek aukščiausių asmenų sutraukęs renginys nuo 2015 m., kai Paryžiuje buvo priimtas visuotinis teisiškai privalomas susitarimas dėl klimato kaitos.

Šalys tada įsipareigojo mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, kad vidutinė temperatūra pasaulyje padidėtų ne daugiau kaip 1,5 laipsnio, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

Šiuo metu klimatas jau yra atšilęs 1,1 laipsnio.

Dabartinės prognozės, pagrįstos ankstesniais planais riboti ŠESD išmetimą, rodo, kad iki šio šimtmečio pabaigos klimatas gali atšilti 2,7 laipsnio, – taip būtų smarkiai viršyta mokslininkų daugmaž saugia laikoma 2 laipsnių riba.

Dėl globalinio atšilimo vis dažniau šėlsta ekstremalūs gamtos reiškiniai – potvyniai, audros, karščio bangos, kyla vandenynų lygis.

Be Rusijos ir Kinijos

Nors daugiau kaip 80 valstybių Glazge prisijungė prie Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos pažado dar iki šio dešimtmečio pabaigos trečdaliu sumažinti išmetamo metano kiekį, trečia pagal išmetamo anglies dvideginio kiekį pasaulio valstybė Indija paskelbė, kad neutrali klimatui planuoja tapti tik 2070 metais.

O iškalbingiausias pavyzdys, kaip skiriasi šalių požiūris į klimato problemas, – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas nutarė nevykti į konferenciją Glazge. Kinija yra didžiausia ŠESD teršėja pasaulyje, o Rusija – penkta, įkandin Jungtinių Valstijų, ES ir Indijos.

Tiesa, žemesnio rango šių šalių atstovai dalyvauja iki lapkričio 12 dienos vyksiančioje COP26 konferencijoje.

Jos metu derybininkams reikės suderinti daugybę detalių, kad klimato įsipareigojimų laikymasis visiems taptų aiškiai apibrėžtas ir privalomas.

Leidosi gausybė lėktuvų

Startuojant konferencijai Glazge neapsieita be protestų prieš nepakankamą šalių lyderių veikimą klimato kaitos srityje.

Ta proga buvo apskaičiuota, kiek papildomos taršos sukėlė ypač svarbių asmenų apsilankymas COP26.

Aplinkos ir klimato aktyvistai reikalauja gerokai sumažinti skrydžių, ypač privačių ir trumpojo nuotolio.

Lėktuvai išmeta gerokai daugiau klimatui kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei kitos transporto priemonės.

Bet kol jie bandė įtikinti, kad, kai tik įmanoma, reikia atsisakyti kelionių lėktuvu, kiti lygiai taip pat aktyviai užsakinėjo privačius orlaivius skristi į Škotiją, kurią iš esmės galima pasiekti komerciniais skrydžiais.

Praėjusį savaitgalį Glazgo oro uoste nusileido daugiau nei pusšimtis privačių lainerių, atskraidinusių neeilinius svečius, – nuo Jeffo Bezoso iki Monako princo Albert’o.

Iš viso į Škotiją atlikta apie 400 skrydžių. Jie, kukliausiais skaičiavimais, į atmosferą išmetė apie 13 tūkst. tonų anglies dvideginio, labiausiai lemiančio pasaulinį atšilimą.

„Bank of America“ bankas, aktyviai dalyvaujantis viešųjų ryšių kampanijoje, nes siekia parodyti savo palaikymą atsinaujinantiems energijos ištekliams, užsakė net du privačius reisus, kad nuskraidintų savo vadovus į Glazgą.

„Amazon“ savininkas J.Bezosas nuosavu lėktuvu atvyko į Škotiją iš Turkijos, kur šventė kito interneto milžino „Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso (abu jie dažnai kalba apie kovą su klimato kaita) gimtadienį.

JAV prezidento kortežas

Savo indėlį į atmosferos taršą įnešė COP26 delegacijos iš Estijos, Bulgarijos, Bahreino, Jordanijos, Ganos ir Kroatijos.

Į Glazgą savo laineriais taip pat atvyko aukščiausi Vokietijos, Prancūzijos, Japonijos, Indijos ir Izraelio pareigūnai.

Daugiausia kritikos teko JAV vadovui Joe Bidenui, kuris kaltinamas tuo, kad per savo kelionę į Europą, kur jis pasakoja apie sunkias klimato kaitos pasekmes, jo lėktuvai, sraigtasparniai ir automobilių kortežas į atmosferą išmetė apie 10 tūkst. tonų anglies dvideginio.

JAV lyderio aviaparką sudaro labai modifikuotas „Boeing 747“, žinomas kaip „Air Force One“, lygiai toks pat antras lėktuvas, kuris atlieka nukreipiamąją funkciją, kad niekas nežinotų, kuriame orlaivyje yra prezidentas, ir du krovininiai lėktuvai „Boeing C-17 Globemaster“, gabenantys automobilius ir sraigtasparnius prezidentui judėti vizito metu.

Šie milžinai išmeta apie 25 kg anglies dvideginio per kiekvieną skrydžio minutę. Galima palyginti – eiliniam amerikiečiui, kuris skrenda komerciniu reisu, tenka 200 g išmesto anglies dvideginio per minutę.

Turi savų argumentų

Daugelis aplinkosaugos aktyvistų dar prieš viršūnių susitikimą pabrėžė, kad pandemijos metu pasaulis išmoko dirbti su vaizdo komunikacija, tad COP26 konferencija galėjo būti surengta, pavyzdžiui, platformoje „Zoom“.

Tačiau Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė Liz Truss bandė pateisinti kenksmingas emisijas į atmosferą, kurias reikėjo padaryti, kad pasaulio lyderiai atvyktų į Glazgą asmeniškai dalyvauti viršūnių susitikime.

„Zoom“ gali būti labai naudinga. Bet kai kalbame apie sudėtingas derybas, kai būtina žiūrėti į akis, reikia asmeninio dalyvavimo“, – sakė L.Truss.

Todėl JK premjeras Borisas Johnsonas į Glazgą iš Londono ir atgal vyko lėktuvu.

„Mus spaudžia laikas, – pareiškė B.Johnsono atstovas, atsakęs į kritiką dėl skrydžio. – Naudojame tvarius degalus, o emisijos kompensuojamos.“

Savo kalboje COP26 konferencijoje B.Johnsonas reikalavo „iš tikrųjų rimtai vertinti klimato kaitą“ – jei šalių lyderiai šią galimybę praleis, būsimos kartos jiems neatleis.

„B.Johnsonas teisus sakydamas, kad pasauliui klimato kaitos klausimu likusi minutė iki vidurnakčio, – sakė organizacijos „Power Shift Africa“ direktorius Mohamedas Adowas. – Todėl būtų buvę puiku, jei jis į Škotiją būtų atvykęs traukiniu.“

Skrydis iš Glazgo į Londoną trunka 60–90 min., o kelionė traukiniu – apie 5 val.

Eiliniai delegatai – kovotojai su klimato kaita, nusprendę praktiškai prisidėti prie planetos gelbėjimo ir keliauti į konferenciją traukiniais, tapo tų pačių orų, už kuriuos kovoja, aukomis.

Smarkios liūtys ir stiprūs vėjai sutrikdė geležinkelių susisiekimą tarp Londono ir Glazgo – dėl ant bėgių užvirtusių medžių būrys delegatų įstrigo Londono Justono stotyje.

Parengta pagal BBC, ELTA inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.