Ministras pirmininkas Antonio Costa, praradęs nuo 2015 metų jį palaikiusių kairiojo sparno partijų pasitikėjimą, jau anksčiau pažadėjo kampaniją, turinčią vesti į „sustiprintą, stabilią ir tvarią daugumą“. Tuo metu dešiniojo sparno opoziciją krečia gilūs tarpusavio nesutarimai.
Nesugebėjimas priimti biudžeto „visiškai sumažino vyriausybės palaikymo pagrindą“, o 2022-ieji bus „lemiami metai patikimam išėjimui iš pandemijos ir mums smogusios socialinės krizės“, kalbėdamas per televiziją sakė valstybės vadovas.
Kelią į pirmalaikius rinkimus atvėrė spalio 27-ąją įvykęs balsavimas, kai parlamentas atmetė biudžeto projektą. Kiti eiliniai visuotiniai rinkimai Portugalijoje turėjo vykti 2023 metų pabaigoje.
A. Costa neteko kelių mažesnių kairiojo sparno partijų paramos, joms drauge su opozicija nubalsavus prieš biudžetą.
Premjeras nuo 2015 metų vadovavo mažumos vyriausybei, bet pastaruoju metu susidurdavo su didėjančiu sąjungininkų spaudimu. Prieš balsavimą dėl biudžeto jis žadėjo neatsistatydinti.
„Paskutinis dalykas, kurio šaliai šiomis aplinkybėmis reikia, yra politinė krizė“, – sakė A. Costa.
Devynis milijonus gyventojų turinčiai šaliai ateinantį sausį vyksiantys rinkimai bus jau treti per metų laikotarpį. Rugsėjį Portugalijoje įvyko vietos valdžios rinkimai, o sausį M. R. de Sousa buvo perrinktas antrai kadencijai.
