Tuo metu šalies ministras pirmininkas Abiy Ahmedas paragino žmones aukotis ir atremti sukilėlius, grasinančius veržtis į sostinę.
Devynios sukilėlių grupuotės penktadienį pareiškė suvienysiančios jėgas į aljansą. Jo centrine ašimi taps Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontas (TPLF), įsitraukęs į metus trunkantį karą, nusinešusį tūkstančius gyvybių, o daug daugiau žmonių privertusių gyventi į badą panašiomis sąlygomis.
Praėjusių metų lapkritį dieną A. Ahmedas pasiuntė karius į šiauriausią šalies regioną, siekdamas išardyti ir nuginkluoti Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontą, kurį kaltino išpuoliais prieš federalinės kariuomenės stovyklas.
A. Ahmedas, 2019 metų Nobelio taikos premijos laureatas, žadėjo greitą pergalę, tačiau birželio pabaigoje sukilėliai persigrupavo ir vėl užėmė didžiąją dalį Tigrėjaus teritorijos.
JAV iš Etiopijos išvykti paragino ne tik diplomatus, bet ir kitus šalyje esančius tautiečius.
Per pastarąją savaitę panašius raginimus išsakė Saudo Arabija, Norvegija, Švedija, Danija bei kitos šalys.
Tigrėjaus sukilėlių atstovas Berhane Gebre-Christosas, penktadienį Vašingtone pasirašydamas devynių grupuočių susitarimą, nurodė, kad aljansas sieks „nuversti režimą“.
Reaguodamas į šį pareiškimą, A. Ahmedas socialiniame tinkle „Twitter“ rašė apie būtinybę aukotis: „Bet tos aukos išgelbės Etiopiją.“
„Matėme išbandymus ir kliūtis, bet tai padarė mus stipresnius“, – sakė jis.
Savo ruožtu Vyriausybės komunikacijos tarnyba socialiniame tinkle „Twitter“ teigė: „Mums, etiopams, mirti už savo suverenitetą, vienybę ir tapatybę yra garbė. Nėra etiopiškumo be aukų.“
„Egzistencinis karas“
Praėjusį savaitgalį TPLF pranešė užėmusi du strateginius miestus Amharos regione. Čia sukilėliai žengė po to, kai birželį atkovojo Tigrėjų.
Jie taip pat nurodė, kad vykdo „bendras operacijas“ su kita sukilėlių grupe Oromo išvadavimo frontas. Pastaroji prognozuoja, kad Adis Abeba gali būti užimta per kelias savaites.
Etiopijos vyriausybė, antradienį paskelbusi nepaprastąją padėtį visoje šalyje, neigė bet kokį didelį sukilėlių veržimąsi į sostinę ar grėsmę sostinei ir pažadėjo siekti pergalės „egzistenciniame kare“.
A. Ahmedo atstovė Billene Seyoum penktadienį apkaltino sukilėlius, jog šie kuria „nerimą sėjantį naratyvą, kuris kelia daug įtampos tarp skirtingų bendruomenių, įskaitant tarptautinę bendruomenę“.
„Šis informacinis karas ir jų propaganda sukelia klaidingą nesaugumo jausmą“, – nurodė ji.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį paragino skelbti paliaubas, tačiau nė viena pusė į šį raginimą kol kas neatsakė.
Vos tik pasiuntęs karius į Tigrėjų, A. Ahmedas paskelbė pergalę, tačiau iki birželio sukilėliai atkovojo didžiąją Tigrėjaus dalį ir ėmė judėti į kaimyninius Afaro ir Amharos regionus.
Pokyčiai „Twitter“ veikloje
Konfliktas taip pat paaštrino etninę priešpriešą, ypač socialiniuose tinkluose – žmonės reiškia neapykantą ir ragina kariauti.
„Twitter“ šeštadienį paskelbė Etiopijoje laikinai išjungiantis „tendencijų“ skiltį, kurioje sugrupuoti populiariausi įrašai konkrečia tema.
Socialinių tinklų milžinas nurodė „siekiantis užtikrinti saugias diskusijas“ ir pridūrė, kad „smurto kurstymas ar dehumanizacija prieštarauja taisyklėms“.
„Facebook“ valdanti įmonė „Meta“ trečiadienį pranešė, kad ištrynė A. Ahmedo įrašą, raginantį etiopus „palaidoti“ sukilėlius.
Antradienį paskelbus nepaprastąją padėtį visoje šalyje, teisininkai naujienų agentūrai AFP sakė, kad tūkstančiai Tigrėjaus gyventojų buvo sulaikyti.
Valdžia sako, kad taikosi tik į TPLF rėmėjus.
Tačiau žmogaus teisių apsaugos organizacija „Amnesty International“ sukritikavo skubias priemones ir pavadino jas „žmogaus teisių pažeidimų eskalavimo planu“.
