„Prasidėjo didžiausias iki šiol bandymas neteisėtai, masiškai ir jėga pažeisti Lenkijos ir ES rytų sienos integralumą“ – pareiškė E.Witek.
„Migrantai yra gyvas skydas, kurį be skrupulų išnaudoja Baltarusijos valdžia, panaudodama grasinimus ir šantažą, gėdingai išnaudodama vyrus, bejėges moteris ir vaikus“ – pareiškė Seimo pirmininkė.
E.Witek priminė, jog Aliaksando Lukašenkos inicijuotas hibridinis karas prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją prasidėjo nuo šių metų pavasario, jog dabartinę eskalaciją pasmerkė Lenkijos sąjungininkai ES ir NATO, ir pažadėjo, jog šalies sienos bus apgintos.
E.Witek pranešė, jog antradienį yra šaukiamas nepaprastasis Seimo posėdis aptarti padėčiai pasienyje su Baltarusija.
Kariuomenės ekspertai ir politologai su nerimu laukia šios nakties, baimindamiesi galimo masinio migrantų bandymo prasiveržti į Lenkiją bei ginkluotų provokacijų.
Vroclavo universiteto Tarptautinių santykių instituto profesorius Michalas Piekarskis spėja, jog Minskas ne atsitiktinai būtent dabar nurodė keliems tūkstančiams migrantų šturmuoti Lenkijos pasienį.
Mat tokiu būdu esą norima sugadinti ketvirtadienį Lenkijoje minimą Nepriklausomybės dienos šventę, ir tuo pačiu sukurstyti politinę įtampą Varšuvoje. Pastaruosius keliolika metų lapkričio vienuoliktos dienos šventė ir šiaip sukelia didžiules aistras, mat masiškiausią demonstraciją pavadinimu „Nepriklausomybės maršas“ Varšuvoje rengia kraštutiniai nacionalistai.
Kadangi „Nepriklausomybės maršo“ rengime dalyvauja ir prieškarinės dešiniosios organizacijos, garsėjusios antisemitiniais pogromais, šį maršą kritikuoja tarptautinės organizacijos bei Briuselis.
Profesoriaus manymu, Minskas kartu su Maskva galimai nusprendė, jog reikia konfliktą Lenkijos pasienyje paaštrinti, nes Varšuva sugebėjo sieną nuo migrantų gan gerai apsaugoti. Galimai buvo prisiminta, jog „lapkričio vienuolikta tai įtemptas momentas Lenkijoje, ir verta jį išnaudoti“.
M.Piekarskis tuo pačiu spėja, jog atšalęs oras sukels didesnę migrantų desperaciją ir norą prasiveržti į Lenkiją, o kilę konfliktai galimai užtrauks didesnę Vakarų kritiką Varšuvai.
Varšuvos Tarptautinių santykių instituto Baltarusijos ir Rusijos reikalų ekspertė Ana Dyner teigia, jog didelis migrantų susitelkimas Minske jau kėlė Baltarusijos sostinės gyventojų nepasitenkinimą. Ekspertė spėja, jog Maskva dabar labai įdėmiai stebės, kaip Varšuva ir Vakarai reaguos į žymų migrantų pagausėjimą pasienyje bei galimus konfliktus, žmogiškas tragedijas atšalus orams.
Maskva stebės ar ES bus vieninga, ir kokios paramos bei kritikos iš Vakarų sulauks Lenkija. A.Dyner spėja, jog Varšuva dabar sugebės atlaikyti šį masinį migrantų šturmą, tačiau vėliau jie gali kartotis kas keletą dienų, ir susidūrimų pasekmės gali tapti tragiškomis.
Anot ekspertės, viena Varšuva turi nedaug galimybių daryti spaudimą A.Lukašenkai, tad būtina kuo greičiau kreiptis pagalbos į ES ir suaktyvinti diplomatines konsultacijas su NATO šalimis.
Dalis ekspertų esą siūlo Lenkijai visiškai uždaryti sieną su Baltarusija, tačiau tai pakenktų ir pačios Lenkijos prekybiniams ryšiams su Rusija ir net Kinija.
Kairiosios partijos bei humanitarinės organizacijos savo ruožtu reikalauja įsileisti pabėgėlius, suteikiant medicininę pagalbą sergantiems, vaikams bei moterims. Priešingu atveju esą daugės pabėgėlių mirčių pasienyje, o tai pakenks Lenkijos įvaizdžiui.
Įsileidus siūloma daliai pabėgėlių suteikti politinį prieglobstį, o dalį pabėgėlių išsiųsti atgal į gimtinę. Vyriausybę palaikančios dešiniosios organizacijos ragina pabėgėlių griežtai neįsileisti, nes tada Minskas jų ims gabenti dešimteriopai daugiau.
Tokiu šantažu Minskas esą siekia daryti spaudimą ES, kad ši atšauktų ekonomines sankcijas Baltarusijai, įdiegtas po suklastotų prezidento rinkimų. Minskas be to galimai siekia, jog ES mokėtų Baltarusijai už pabėgėlių nepraleidimą, kaip kad ES moka už tai Turkijai.
