„Jei jie mums paskelbs papildomų sankcijų,.. privalome atsakyti“, – pareiškė A. Lukašenka. Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.
A. Lukašenka užsiminė, kad Baltarusija galėtų uždaryti dujų tranzitą iš Rusijos į Europos Sąjungą per dujotiekį Jamalas-Europa.
„Mes šildome Europą, o jie dar mums grasina, kad uždarys sieną. O jei mes nutrauksime gamtinių dujų tiekimą? Todėl rekomenduočiau Lenkijos vadovybei, lietuviams ir kitiems begalviams pagalvoti prieš kalbant“, – citavo A. Lukašenką naujienų agentūra „BelTA“.
A. Lukašenka atsakė į ES svarstymus dėl sankcijų: aš nesu beprotis ir suprantu, kur tai veda
Baltarusijos lyderis pažymėjo, kad tranzito uždarymas gali būti griežtas jo šalies atsakas į naujus ES sankcijų paketus.
„O jei uždarysime tranzitą per Baltarusiją? Per Ukrainą jis nevyks: ten uždaryta Rusijos siena, per Baltijos šalis kelių nėra. Jei uždarysime, pavyzdžiui, lenkams, vokiečiams, kas tada bus? Gindami savo suverenitetą ir nepriklausomybę neturime prieš nieką sustoti“, – sakė A. Lukašenka, komentuodamas Varšuvos planus uždaryti Lenkijos ir Baltarusijos sieną.
Ragina kontroliuoti sienas
Rusija ir Baltarusija privalo drauge iš oro kontroliuoti situaciją prie Baltarusijos sienos su Europos Sąjunga, ketvirtadienį per pasitarimą Minske pareiškė autoritarinis baltarusių lyderis A. Lukašenka.
„Rusai, baltarusiai, drauge privalome kontroliuoti šią situaciją“, – sakė A. Lukašenka. Jo žodžius cituoja prezidento spaudos tarnyba.
A. Lukašenka komentavo rusų strateginės aviacijos pasitelkimą budėti prie Baltarusijos ir Sąjunginės valstybės sienų.
„Kaip vakar atkreipiau dėmesį, jie pasiuntė čia strateginių bombonešių, lydimų mūsų naikintuvų. Privalome nuolat stebėti situaciją prie sienos. Tegu cypia, šaukia. Taip, tai bombonešiai, galintys nešti branduolinį ginklą. Bet mes neturime kitos išeities. Privalome matyti, ką jie ten daro, – sakė jis. – Štai šį žiedą – Pabaltijį, Lenkiją ir Ukrainą – privalo stebėti rusų ir baltarusių kariškiai.“
„Dėl to tarėmės su rusais. Mums negalima juokauti. Padėtis ten rimta. Svarbiausia, [kad] jie (Vakarai) nebesilaiko susitarimų. Mes nežinome, ko jie nori“, – pareiškė A. Lukašenka.
„Privalote juos (Vakarų karinę jėgą) matyti ir privalote turėti atsakomojo veikimo planus, jei, neduok Dieve, ką. Mes nedislokuojame savo ginkluotųjų pajėgų grupės – tokių nurodymų aš nedaviau. Bet matyti mes privalome. Ir viską numatyti. Kad mums ten, prie sienos, nesurengtų karo žaidimo, o mes nebūtume tam nepasirengę“, – pabrėžė jis.
Kaltina ES
Baltarusija dėl migrantų krizės kaltino Europos Sąjungą ir teigė, kad blokas atsisako derėtis dėl priemonių sienos apsaugai stiprinti.
„Būtume suinteresuoti kuo greičiau išspręsti šią krizę“, – interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė baltarusių užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus.
Jis paminėjo pernai ES priimtą sprendimą sustabdyti finansavimą pasienio infrastruktūros stiprinimo ir būstų nelegaliems migrantams statybų projektams Baltarusijoje.
Tai buvo padaryta Vakarų šalims įvedus virtinę sankcijų Baltarusijai dėl susidorojimo su opozicija.
Atsakydamas į sankcijas Minskas sustabdė savo Readmisijos sutartį su Briuseliu, numatančią, kad Baltarusija turi priimti atgal migrantus, per jos teritoriją patekusius į ES.
„Pasiūlėme Europos Sąjungai surengti konsultacijas šiuo klausimu, bet sulaukėme griežto atsisakymo, – sakė V. Makejus. – Vėliau daugybę kartų siūlėme pradėti dialogą šiuo klausimu, bet teigiamo atsakymo nesulaukėme.“
Migrantai jau keli mėnesiai bando kirsti Baltarusijos ir Lenkijos sieną, bet šią savaitę krizė komplikavosi – šimtai migrantų koordinuotai bandė prasiveržti pro sienos užtvaras. Lenkų pasieniečiai šiuos bandymus atrėmė.
Vakarų vyriausybės kaltina autoritarinį Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką apgaulingais pažadais prisiviliojus šiuos žmones į savo šalį ir siunčiant juos veržtis pro Lenkijos ir kitų kaimyninių ES šalių sienas, keršijant už Bendrijos įvestas sankcijas Minsko režimui.
Lenkija kaltina Minską, bauginimais verčiantį migrantus pažeisti sieną, „valstybiniu terorizmu“.
Susiję straipsniai
Baltarusija savo ruožtu apkaltino migrantų neįsileidžiančią Lenkiją tarptautinių normų pažeidimais ir jų varymu atgal į Baltarusiją smurtinėmis priemonėmis.
Dėl abiejų šalių veiksmų migrantai, daugiausia iš Vidurinių Rytų, šaltu oru įstrigo prie sienos.
Minskas ir Maskva pareiškė, kad šią migrantų krizę išprovokavo Vakarų karinės intervencijos Viduriniuose Rytuose.
V. Makejus minėtame interviu sakė, kad krizė yra „Europos Sąjungos neapgalvotos politikos, susijusios su valstybingumo sugriovimu virtinėje šalių“, rezultatas.
Pasak jo, Baltarusija imsis „ryžtingiausių priemonių“, kad neleistų kilti konfliktui prie sienos.