Rusijos deputatas JT, ambasadorius Dmitrijus Polianskis prieš tarybos posėdį teigė manantis, kad jo kolegos iš Vakarų Tarybos „turi kažkokių mazochistinių polinkių, nes kelti šią temą, kuri yra visiška ES gėda, mūsų akivaizdoje yra labai drąsu.“
Paklaustas, ar Rusija ir Baltarusija padeda perkelti migrantus prie Lenkijos sienos, D.Poljanskis atsakė: „Ne, visiškai ne.“
Jis pridūrė, kad ne visas problemas turi spręsti JT Saugumo Taryba. Rusija taryboje turi veto teisę, todėl ji gali apsaugoti Baltarusiją nuo bet kokių galimų bandymų primesti JT sankcijas.
Baltarusija perspėjo, kad krizė gali peraugti į karinę konfrontaciją, tuo tarpu Lietuva, Estija ir Latvija pareiškė, kad Baltarusija kelia rimtą grėsmę Europos saugumui.
Vakarų valstybės paragino migrantų kilmės ir tranzito šalis bendradarbiauti bei įspėti savo piliečius, kad jie „nepatektų į Baltarusijos valdžios paspęstus spąstus“.
Jos taip pat paragino išvengti humanitarinės krizės ir užtikrinti, kad migrantai, neturintys pagrindo likti Europoje, galėtų saugiai grįžti namo.
Šį pareiškimą išplatino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai priklausančios ES šalys Prancūzija, Estija ir Airija. Prie jo taip pat prisidėjo Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Norvegija ir netrukus prie Saugumo Tarybos prisijungsianti Albanija.
Kelis mėnesius su Baltarusija besiribojančias ES šalis kamuojanti įtampa dėl neteisėtos migracijos vėl išaugo šią savaitę, pasienyje su Lenkija susitelkus keliems tūkstančiams migrantų ir daliai jų pabandžius prasiveržti pro sieną.
Baimindamasi panašaus scenarijaus, Lietuva šią savaitę įvedė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija ir migrantų stovyklose.
Migrantų srautas iš Baltarusijos į Lietuvą smarkiai pradėjo augti vasarą. Šiemet į Lietuvą iš viso neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
