„Šioje srityje vyksta aktyvus darbas, kad įtikintume žmones – prašau, grįžkite namo. Tačiau niekas nenori grįžti“, – sakė A. Lukašenka, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Jis taip pat sakė, kad Baltarusijos valstybinė oro linijų bendrovė „Belavia“ galėtų padėti išgabenti migrantus į Vokietiją, jei Lenkija nesuteiks „humanitarinio koridoriaus“.
„Jei reikės, išsiųsime juos į Miuncheną savo lėktuvais“, – sakė A. Lukašenka.
Baltarusijos diktatorius pridūrė, kad jo šalis nenori, jog migrantų krizė peraugtų į „konfliktą“, ir pavadino jį „visiškai žalingu mums“.
Sekmadienį „Belavia“ paskelbė, kad Dubajaus prašymu uždraudė iš Jungtinių Arabų Emyratų skraidinti Sirijos, Irako, Jemeno ir Afganistano piliečius, kai Minskas buvo apkaltintas, kad įsiveža migrantus, o paskui siunčia juos į Europą.
Savo interneto svetainėje paskelbtame pranešime šių keturių šalių piliečiams „Belavia“ teigė, kad jie nebus įleidžiami į skrydžius iš Dubajaus į Baltarusiją „remiantis JAE kompetentingų institucijų sprendimu“.
Šis žingsnis buvo žengtas po to, kai penktadienį „Belavia“ Ankaros prašymu uždraudė Sirijos, Irako ir Jemeno piliečiams skristi į Baltarusiją iš Turkijos.
Kremlius: Rusija galėtų tarpininkauti sprendžiant ES ir Baltarusijos migracijos krizę
Rusija galėtų tarpininkauti ir jau deda pastangų tarpininkauti sprendžiant ES ir Baltarusijos migracijos krizę, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Į klausimą, ar Maskva galėtų padėti spręsti migracijos krizę, D. Peskovas atsakė: „Šiuo atveju tik tarpininkaujant deryboms, kas iš dalies jau vyksta“.
D. Peskovas taip pat priminė prezidento Vladimiro Putino pokalbį su darbą baigiančia Vokietijos kanclere Angela Merkel ir nuolat palaikomus ryšius su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka.
„Po šių derybų V. Putinas išreiškė viltį, kad bus tiesioginių kontaktų“ tarp Minsko ir Briuselio, nurodė D. Peskovas.
Pasak Kremliaus atstovo, „neteisinga“ dėl migracijos krizės prie ES narės Lenkijos ir Baltarusijos sienos kaltinti tik Baltarusijos lyderį A. Lukašenką.
„Lukašenka nekuria situacijos, kuri vyksta pasienyje, – sakė D. Peskovas. – Visiškai neteisinga visą kaltę suversti Lukašenkai“.
Rusijos ir Baltarusijos prezidentai ir nuolat palaiko ryšį dėl migrantų krizės lenkų ir baltarusių pasienyje, patikino Rusijos prezidento atstovas.
„Abu prezidentai nuolat palaiko kontaktus. Šiuo klausimu keičiamasi visa reikalinga informacija“, – atsakė jis į klausimą, ar V. Putinas ir A. Lukašenka palaiko ryšius dėl padėties su migrantais.
D. Peskovas taip pat priminė prezidento poziciją dėl A. Lukašenkos grasinimų nutraukti dujų tiekimą, jei Baltarusijai bus taikomos sankcijos.
„Pirmiausia, Baltarusija – tai suvereni valstybė, ir prezidentas (V. Putinas) tikrai neatmeta Baltarusijos prezidento emocingo sprendimo galimybės. Antra, prezidentas vis dėlto išreiškė viltį ir net įsitikinimą, kad tai niekaip nepaveiks dujų tranzito ir Rusijos įsipareigojimų dujų gavėjams Europoje vykdymo“, – patikino D. Peskovas.
Baltarusija tvirtina ieškanti būdų pasienyje įstrigusiems migrantams repatrijuoti
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad Minskas ieško būdų repatrijuoti Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje įstrigusius migrantus.
Tai rodytų, kad Minskas imasi žingsnių sumažinti įtampą prieš Europos Sąjungos susitikimą dėl naujų sankcijų A. Lukašenkos režimui.
Tūkstančiai migrantų pastaraisiais mėnesiais bandė patekti į ES narę Lenkiją per Baltarusijos sieną. Tačiau praėjusią savaitę įtampa pasienyje smarkiai išaugo, lenkų pasieniečiams atrėmus koordinuotus migrantų bandymus neteisėtai kirsti sieną.
Briuselis kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tokius veiksmus hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją.
Pirmadienį rengiamas 27 Bendrijos valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriame turėtų būti patvirtintos naujos baudžiamojo poveikio priemonės Minsko režimui.
A. Lukašenka prieš šį susitikimą sakė, jog Baltarusija nenori, kad įtampa pasienyje peraugtų į „konfliktą“, todėl ieško būdų, kaip išsiųsti namo kelis tūkstančius ten įstrigusių migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų.
„Šiame rajone vyksta aktyvus darbas siekiant įtikinti žmones: prašome, grįžkite namo. Tačiau niekas nenori grįžti atgal“, – sakė A. Lukašenka. Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.
„Tie žmonės, turiu pasakyti, labai užsispyrę – niekas nenori grįžti, – kalbėjo jis. – Ten jie neturi būstų, jie supranta, kad nėra kuo maitinti vaikų.“
67 metų A. Lukašenka taip pat leido suprasti, kad Baltarusija galėtų sutikti su Miuncheno valdžios pasiūlymu nuskraidinti migrantus į Vokietiją Baltarusijos nacionalinės oro vežėjos „Belavia“ lėktuvais, jei Lenkija neatvertų „humanitarinio koridoriaus“.
„Jei reikės, nusiųsime juos į Miuncheną mūsų lėktuvais“, – sakė A. Lukašenka.
„Organizuoti migracijos srautą per Baltarusiją mums patiems būtų brangiau, – sakė jis. – Niekada to nedarėme ir neketiname daryti.“
A. Lukašenka pridūrė, kad Baltarusija atsakys į naujas ES sankcijas.
„Jie galvoja, kad aš juokauju, – sakė jis. – Mes ginsimės.“
Minsko režimui jau taikoma virtinė ES sankcijų, įvestų dėl brutalaus susidorojimo su opozicija po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, taip pat dėl gegužę įvykusio incidento, kai Minske buvo priverstinai nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs bendrovės „Ryanair“ laineris ir buvo suimtas jame buvęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas.
Nepaisant A. Lukašenkos galimai ištiestos alyvos šakelės, Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pirmadienį įspėjo, kad Baltarusijai vis tiek gresia naujos sankcijos dėl migrantų krizės.
„Griežtinsime sankcijas“, – sakė jis, ES užsienio reikalų ministrams susirinkus į susitikimą.
Baltarusija skelbia, kad migrantų stovykloje yra maždaug 2 tūkst. žmonių, tarp kurių esama besilaukiančių moterų ir vaikų. Lenkija sako, kad pasienyje yra 3–4 tūkst. migrantų, ir kasdien atvyksta naujų.
A. Lukašenka: Baltarusija nenori konflikto pasienyje su ES
Baltarusija nenori, kad jos pasienyje su ES šalimis kiltų konfliktas, pirmadienį pareiškė diktatorius Aleksandras Lukašenka.
„Nenorime jokio konflikto mūsų valstybės pasienyje. Tai mums būtų visiškai nenaudinga“, – valstybės vadovą citavo prezidentūrai artimas socialinio tinko „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“.
Dėl pastarojo meto įtampos pasienyje, kur atvyko tūkstančiai migrantų, norinčių patekti į ES, A. Lukašenka apkaltino Varšuvą.
„Šio konflikto šiandien reikia Lenkijai. Vidaus problemos, problemų su Europos Sąjunga daugiau nei pakankama – taigi, prasideda ši grūstis ir šaudymas valstybės pasienyje“, – pareiškė jis.
Autoritarinis baltarusių lyderis pridūrė, kad Minskas yra pasirengęs repatrijuoti Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje įstrigusius migrantus, bet pabrėžė, kad jie nenori grįžti namo.
Vakarų vyriausybės kaltina A. Lukašenkos režimą apgaulingais pažadais viliojant migrantus į savo šalį ir siunčiant juos veržtis pro Lenkijos ir kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių sienas, keršijant už Bendrijos sankcijas Minskui, įvestas dėl represijų prieš opoziciją.
Padėtis pasienyje komplikavosi lapkričio 8 dieną, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų.
Reaguodamas į šiuos įvykius Briuselis planuoja sugriežtinti sankcijas Baltarusijai.
„Lukašenka reikalauja, kad panaikintume visas sankcijas. Šiandien imsimės atsako – griežtinsime sankcijas. Griežčiau kovosime su tam tikrais asmenimis, prisidedančiais prie neteisėto žmonių gabenimo“, – pirmadienį Briuselyje sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
Pasak jo, „griežtos ekonominės sankcijos yra neišvengiamos“.
„Tai, ką matome Minske, ši nežmoniška sistema, naudojanti pabėgėlius kaip įrankį daryti spaudimą mums, Europos Sąjungai, nesikeičia, o padėtis pastarosiomis dienomis suprastėja“, – pridūrė H. Maasas.
