„Iki 2020 metų, buvo galima atlikti abortą vienam vaisiui, kad vienas iš dvynių galėtų išgyventi. Sveikatos apsaugos ministras patvirtino, kad dabar jau nebeįmanoma išgelbėti sveiko kūdikio, jis pasmerktas mirti“, – rašo politikas Krzysztofas Brejza.
Pilietinės koalicijos atstovas Krzysztofas Brejza šių metų vasario mėn. kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Adamą Niedzielskį dėl dvynių nėštumo. Laiško kontekstas – praėjusių metų spalio 22 d. Konstitucinio Tribunolo sprendimas.
„Iki šiol vaisius su mirtinu defektu, keliančiu grėsmę sveiko vaisiaus gyvybei, buvo nutraukiamas. Tai leido išgyventi antrajam iš dvynių. Dabartinėje situacijoje dėl draudimo nutraukti nepagydomai sergančio vaisiaus gyvenimą antrojo dvynio gyvybė pasmerkta mirčiai, – laiške sveikatos apsaugos ministrui pabrėžė K.Brejza. – Ar iš tiesų nepagydomai sergančio vaisiaus abortas, kai vienas vaisius yra sveikas, o kitas turi mirtiną defektą, keliantį grėsmę pirmojo vaisiaus gyvybei, sukels galimas baudžiamąsias pasekmes?“
Atsakymas buvo gautas gegužės mėnesį, o dabar K.Brejza jį paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.
Sveikatos apsaugos viceministro Waldemaro Kraskos pasirašytame laiške cituojama nacionalinio perinatologijos konsultanto nuomonė. Ji pažymėjo, kad situacija, kai vienas iš dvynių nėštumo vaisių turi mirtiną defektą ir kelia pavojų kitam vaisiui, yra „labai rimta grėsmė“, nors tai pasitaiko retai.
„Iki 1993 m. sausio 7 d. Įstatymo dėl šeimos planavimo, žmogaus vaisiaus apsaugos ir nėštumo nutraukimo leistinumo sąlygų nuostatų pakeitimo, kurį lėmė 2020 m. spalio 22 d. Konstitucinio Tribunolo sprendimo paskelbimas, kartais buvo priimamas sprendimas pasirinktinai nutraukti dvynių, turinčių mirtiną defektą, nėštumą“, – rašoma jame.
Sveikatos apsaugos ministras paaiškina, kad tai buvo ne įprasta procedūra, o individualus sprendimas.
„Reikia nepamiršti, kad tam tikru procentu atvejų pasirinktinis dvynių nėštumo nutraukimas gali būti susijęs su visišku nėštumo praradimu, o monochorioninio nėštumo atveju tai gali kelti grėsmę kito dvynio gyvybei ir sveikatai“, – rašoma laiške.
Kitoje pastraipoje primenama teisinė padėtis po KT sprendimo praėjusių metų spalio mėn.
„Tačiau pažymėtina, kad pagal įstatymo nuostatas, redakcijoje, įsigaliojusioje po Konstitucinio Tribunolo nutarimo, nėštumo nutraukimas dabar leidžiamas tik tada, kai nėštumas kelia grėsmę nėščiosios gyvybei ar sveikatai arba kai yra pagrįstų įtarimų, kad nėštumas yra uždraustos veikos rezultatas“, – teigiama laiške.
„Dvynių nėštumo atveju, kai pirmasis vaisius yra sveikas, o antrasis turi mirtiną defektą, keliantį grėsmę pirmojo vaisiaus gyvybei, iki 2020 m. buvo galima atlikti vieno vaisiaus abortą, kad pirmasis iš dvynių galėtų išgyventi. Sveikatos apsaugos ministras patvirtino, kad šiuo metu sveiko kūdikio išgelbėti NEĮMANOMA, jis pasmerktas mirti“, – ministerijos poziciją komentavo K.Brejza.
Konstitucinis Tribunolas pernai spalį paskelbė, kad esami abortų įstatymai, leidžiantys nutraukti nėštumą vaisiaus sunkaus apsigimimo atveju, prieštarauja konstitucijai.
Ši nutartis reiškia, kad dabar Lenkijoje visi abortai uždraudžiami, išskyrus atvejus, kai moteris pastoja po išžaginimo ar incesto, taip pat kai nėštumas kelia pavojų motinos gyvybei ar sveikatai. Katalikiškoje Lenkijoje abortų įstatymai ir anksčiau buvo vieni griežčiausių Europoje.
Teisę į abortą sugriežtinančius įstatymus pasiūlė konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), palaikančios glaudžius ryšius su Katalikų Bažnyčia, nariai.
Anot jų, tokiu būdu siekta užtikrinti, kad nebūtų nutraukiamas nėštumas, kai vaisiui nustatomas Downo (Dauno) sindromas. Iki priimant naująsias pataisas tokie abortai sudarė didelę dalį Lenkijoje atliekamų abortų.
Parengta pagal „Gazeta“ inf.
