Būtent šio austrų mokslininko siūlymas padėjo ES išspręsti migrantų krizę 2015 metais.
Briuselis pasirašė sutartį su Ankara, kad mokės jai už tai, jog nebepraleis migrantų srauto į ES ir finansuos migrantų stovyklų išlaikymą Turkijoje.
51 metų G.Knausas patarinėjo Vokietijos vyriausybei migrantų klausimais ir yra vienas iš Europos stabilumo iniciatyvos įkūrėjų.
Dienraščiui „Rzeczpospolita“ G.Knausas pareiškė, jog Lenkija, Lietuva ir Latvija pakliuvo į A.Lukašenkos paspęstus žabangus, mat su migrantais ėmė elgtis taip, kaip ir Baltarusijos diktatorius.
Baltarusijos pasieniečiai migrantus esą apgaule bei jėga išstumia per sieną, tačiau Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos pasieniečiai šiuos jėga išgrūda atgal.
Tokiu būdu esą yra susitapatinama su nežmoniškais A.Lukašenkos metodais, ir migrantai ima mirti nuo šalčio, išsekimo. ES narės negali taip elgtis, nes tai prieštarauja Tarptautinei pabėgėlių konvencijai.
G.Knauso manymu būtina kuo greičiau tartis su Ukraina ir Moldavija, kad jos už atitinkamą atlygį leistų apgyvendinti pas save minėtus migrantus.
Žinia, jog į Baltarusiją atskridę migrantai vietoje Berlyno atsiduria stovykloje Ukrainoje ar Moldavijoje atgrasintų Azijos bei Afrikos šalių gyventojus skristi į Minską.
Tokia sutartis esą būtų labai palanki ir Ukrainai, mat padidintų jos svarbą Briuseliui ir padėtų gauti papildomos ginkluotės sienoms ginti.
G.Knauso teigimu, jei pasienyje per šalčius ims masiškai mirti pabėgėliai, Lenkiją pasmerks ne tik kitos šalys, bet ir tautiečiai. Užteks vieno mirusio vaiko nuotraukų ir kils didelis pasipiktinimas, o kitos šalys gali imti derėtis su Vladimiru Putinu.
A.Lukašenka esą nebijo jokių sankcijų, nes jas kompensuos Kremlius. Lenkija viena neišspręs ginčo su Minsku, jį turi spręsti Briuselis, kuris privalėtų laikytis trijų principų.
Visų pirma, jis negali nusileisti Minsko šantažui, ir dėl suvežtų migrantų negali atšaukti įvestų sankcijų. Antra, negalima susitapatinti su A.Lukašenkos žiaurumais ir grūsti atgal į Baltarusiją migrantus, ypač vaikus, kurie jau įžengė į ES teritoriją.
Trečia, reikia paruošti strategiją, kad migrantai, kurie per Baltarusiją pateks į ES, čia nepasiliks, o bus perkeldinti į stovyklas trečiose šalyse.
„Rzeczpospolitos“ teigimu, Ukrainos politikai kol kas negatyviai vertina siūlymą steigti jų šalyje migrantų stovyklas.
Ukrainos prezidento patarėjas, karo ekspertas, buvęs žvalgybininkas Oleksijus Arestovyčius pareiškė, jog sukelta migrantų krizė galimai yra vien priedanga rimtesniems Maskvos ketinimams.
„Baiminamės, kad Rusija ruošia operaciją mūsų šalies pietuose arba rytuose, tačiau nori nukreipti NATO dėmesį į konfliktą Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, todėl norėdami jį užaštrinti gali imtis ir karinių veiksmų“, – pareiškė O.Arestovyčius.
Jei Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje konfliktas taps rimtu, NATO šalys vieningai gali nebereaguoti į tai, jei Rusija užpuls Ukrainą. O jei Maskva paprašys, kad tuo metu Kinija įsiveržtų į Taivaną, Rusijai rankos taptų dar labiau atrištos.
„Atsitiktinio Vakarų ir Rusijos konflikto rizika šiuo metu yra pati didžiausia nuo šaltojo karo laikų“, – pareiškė Jungtinės Karalystės Gynybos štabo vadas, generolas Nickas Carteris.
Generolo teigimu, migrantus Minskas stumia į ES teritoriją tam, kad destabilizuotų padėtį regione.
„Manau, kad tai klasikinis hibridinių veiksmų, apjungiančių dezinformaciją ir destabilizaciją, pavyzdys“, – pareiškė. N.Carteris.
Generolo manymu, Maskva nenori fizinės konfrontacijos, tačiau NATO „privalo išsaugoti budrumą“ ir būti pasiruošusi atsakui.
Žurnalo „Newsweek“ teigimu, Lenkiją valdanti nacionalistinė TTP sąmoningai nederina savo veiksmų migrantų klausimu nei su opozicija, nei su Briuseliu.
TTP vylėsi, jog tvoros pastatymas pasienyje su Baltarusija išspręs problemą, ir partija galės girtis, jog vieni apgynė šalį nuo migrantų.
Opozicija siūlė migrantus įsileisti ir kritikavo tvoros statymą, o Briuselis kritikavo TTP dėl demokratijos laužymo. Nederindama veiksmų su Briuseliu TTP savo rinkėjams siekė parodyti, kad yra teisi ir išsivers be ją peikiančios ES pagalbos.
Aštrėjantis konfliktas visgi esą ima gąsdinti ir TTP lyderius, todėl premjeras Mateuszas Morawieckis prakalbo, kad Lenkija kartu su Lietuva ir Latvija dėl konflikto Baltarusijos pasienyje ketina kreiptis pagalbos į NATO.
