Tačiau Vokietija nepatvirtino teiginio apie susitarimą dėl kokių nors Minsko ir Briuselio derybų. Pasak Berlyno, A. Merkel ir A. Lukašenka kalbėjo apie Europos paramą humanitarinės pagalbos ir pagalbos sugrąžinti namo migrantus forma.
Baltarusijoje prie sienos su Lenkija yra įstrigę tūkstančiai migrantų, daugiausia atvykėlių iš Vidurinių Rytų. Vakarų šalys sako, kad šią krizę sąmoningai organizavo Baltarusijos autoritarinio prezidento A. Lukašenkos režimas, siekdamas supriešinti ES ir atkeršyti už Bendrijos įvestas sankcijas.
A. Lukašenka ir jo pagrindinis sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmeta tokius kaltinimus ir kritikuoja ES dėl migrantų neįsileidimo.
Baltarusijos autoritarinis lyderis ir A. Merkel „sutarė, kad visa problema bus iškelta iki Baltarusijos ir ES lygio“, pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA, remdamasi A. Lukašenkos spaudos tarnyba.
„Atitinkami abiejų pusių pareigūnai nedelsdami pradės derybas, kad išspręstų esamas problemas“, – rašoma pranešime.
Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas pareiškė, kad A. Merkel per trečiadienio pokalbį „pabrėžė būtinybę užtikrinti humanitarinę pagalbą ir sugrįžimo galimybes situacijos paliestiems žmonėms“.
Pasak jo, kanclerė sakė, kad tai gali būti padaryta padedant Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūrai UNHCR ir Tarptautinei migracijos organizacijai bei bendradarbiaujant su Europos Komisija.
Tai buvo antrasis A. Lukašenkos ir A. Merkel pokalbis telefonu šią savaitę.
Jiedu jau kalbėjosi telefonu pirmadienį – tai buvo A. Lukašenkos pirmas pokalbis telefonu su kuriuo nors Vakarų lyderiu nuo to laiko, kai Minskas numalšino pernai kilusias masines antivyriausybines demonstracijas.
Kiek anksčiau V. Putinas paragino ES lyderius tiesiogiai pasikalbėti su A. Lukašenka.
Pokalbis nebuvo „geras žingsnis“
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį pasveikino pirmuosius kontaktus tarp Baltarusijos ir ES ir sakė, kad jie yra „labai svarbūs“.
Tačiau Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris anksčiau šią savaitę pareiškė, kad pirmasis pokalbis tarp A. Merkel ir A. Lukašenkos nebuvo „geras žingsnis“ ir atrodė kaip „pritarimas jo [A. Lukašenkos] pasirinkimui“.
Anksčiau trečiadienį A. Merkel atstovas spaudai S. Seibertas pareiškė, jog yra „naudinga“ kalbėtis su Minsku, „kad būtų pagerinta ši humanitarinė padėtis“, net jei derybos vyksta su lyderiu, kurio teisėtumo Europa ir Vokietija nepripažįsta.
Lenkija trečiadienį taip pat perspėjo, kad migrantų krizė prie sienos su Baltarusija gali tęstis dar kelis mėnesius ar net metus.
Antradienį padėtis pasienyje vėl paaštrėjo – Lenkijos saugumo pajėgos leido ašarines dujas ir vandens patrankų čiurkšles prieš akmenis svaidančius migrantus, mėginančius patekti į ES teritoriją.
Sienos apsaugos tarnyba nurodė antradienį fiksavusi „161 mėginimą neteisėtai kirsti“ sieną, įskaitant „du mėginimus jėga prasiveržti per dieną, užregistruotus vakare“.
Lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas nurodė, kad praeitą naktį migrantai vėl mėgino prasiveržti per pasienio užtvaras.
„Turime pasiruošti faktui, kad padėtis prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos nebus greitai išspręsta. Turime pasiruošti mėnesiams. Tikiuosi, kad ne metams“, – Lenkijos visuomeninio radijo 1-ajam kanalui sakė ministras.
Vakarų vyriausybės kaltina A. Lukašenkos režimą apgaulingais pažadais viliojant migrantus į Baltarusiją ir siunčiant juos veržtis pro Lenkijos bei kitų kaimyninių ES šalių sienas, o paskui verčiant juos pasilikti pasienio ruože.
Rytinės ES valstybės narės Latvija, Lietuva ir Lenkija atsisako priimti migrantus, todėl daugelis jų jau ne pirmą savaitę yra įstrigę miškingose pasienio vietovėse.
Skrydžių draudimas
Spaudžiamos Briuselio kelios oro linijų bendrovės pažadėjo nuo šiol nebeskraidinti potencialių migrantų į Baltarusiją.
Tuo metu Irakas pareiškė, kad šią savaitę pradės savanorišką savo piliečių repatriaciją iš Baltarusijos, o ES pasienio agentūra FRONTEX kartu su lenkų ir irakiečių institucijomis stengiasi organizuoti užsakomuosius skrydžius iš Lenkijos.
Humanitarinės pagalbos organizacijos nurodo, nuo krizės pradžios vasarą abipus sienos gyvybės neteko mažiausiai 11 migrantų, taip pat ragina teikti pagalbą atvykėliams.
Antradienį lankydamasi pasienio rajonuose Lenkijos pusėje, Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič pažymėjo, kad padėtis yra „labai pavojinga“.
„Mums reikia rasti būdą deeskaluoti [padėtį], užtikrinti, kad dėmesys būtų sutelktas į... kančių nutraukimą“, – reporteriams sakė D. Mijatovič.
Trečiadienį Baltarusijos Raudonasis Kryžius pranešė, kad apie 1 tūkst. migrantų apgyvendinti „logistikos centre“ netoli Kuznicos-Bruzgių kontrolės punkto.
Dar 800 asmenų tebėra laikinoje stovykloje netoli sienos, informavo rusų naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Savanoriai ir kariškiai dalino karštą košę, saldumynus, vandenį, arbatą ir konservus į didelį sandėlį panašioje vietoje, parodė Rusijos valstybinė televizija.
Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad iš stovyklos Bruzgiuose buvo hospitalizuoti šeši žmonės, įskaitant keturis vaikus.
